Karyba išgyvena esminį lūžį: brangias, ilgai kuriamas technologijas vis dažniau išstumia vikresnis ir labiau decentralizuotas modelis, kurį skatina „Silicio slėnio“ remiami startuoliai, teigia gynybos sektoriaus stebėtojai.

Tradicinis gynybos pramonės modelis, garsėjantis dešimtmečius trunkančiais kūrimo ciklais, patiria vis didesnį spaudimą. Vis daugiau bendrovių stato ant kitokios karybos logikos – trumpesnių terminų, leidžiančių greičiau dislokuoti sprendimus ir pasiūlyti ekonomiškesnes alternatyvas.

Buvusi Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų Oro ir kosmoso karybos centro vadovė Blythe Crawford sako, kad anksčiau dominavo brangios platformos ir tikslūs smūgiai, todėl valstybės mažino kariuomenes, pasikliaudamos pažangiausia technika.

„Viskas, mano manymu, pasikeitė tada, kai pirmasis 500 dolerių dronas Ukrainos mūšio lauke sunaikino 5 mln. dolerių vertės tanką“, – teigė B. Crawford.

Autonominius robotus greitam panaudojimui kurianti bendrovė „Ark Robotics“ technologijas tobulina remdamasi tiesioginiu mūšio lauko grįžtamuoju ryšiu. Įmonės vadovas, saugumo sumetimais prisistatantis slapyvardžiu Achi, tvirtina, kad karas Ukrainoje rodo platesnį paradigmos pokytį, kuris atsispindi ir konflikte su Iranu.

„Tai visiškai naujas požiūris į tai, kaip tvarkomasi su kariniu konfliktu… žaidimą pakeitė masinės, įperkamos sistemos, kurias reikia koordinuoti dirbtiniu intelektu“, – sakė Achi.

Šį virsmą skatina ir blaivi ekonominė realybė. „Istorija rodo, kad paskutiniai 400 karų buvo laimėti ekonomika“, – teigė bendrovės „Tiberius Aerospace“ bendraįkūrėjas Andy Baynes. „Jei ir toliau šaudysime 4 mln. dolerių vertės „Patriot“ sistemomis į 20 tūkst. dolerių kainuojančius „Shahed“ dronus, mes pralaimėsime.“

B. Crawford pridūrė, kad tokie aukštos klasės produktai kaip „Eurofighter Typhoon“ išlieka svarbūs, tačiau jiems vis labiau reikia „pigaus apvalkalo“, kad išliktų. Jis priminė Jungtinės Karalystės raketas „Storm Shadow“: jų sėkmės rodikliai Ukrainoje, pasak jo, smarkiai išaugo tik tada, kai jos buvo papildytos pigių dronų spiečiais ir elektronine kova, kuri padėjo perkrauti Rusijos gynybą.

„Tai vadiname aukšto ir žemo lygio deriniu. Karo pobūdis pasikeitė, kai 500 dolerių dronas gali sunaikinti 5 mln. dolerių vertės tanką“, – sakė B. Crawford.

Į mažos kainos ir mastelio sprendimus orientuojasi ir „Tiberius Aerospace“. Prieš dvejus metus „Silicio slėnio“ verslininkų įkurta įmonė kuria ginkluotės dizainus ir jų projektus licencijuoja vietos gamintojams.

Įmonė pristato platformą „GRAIL“, kuria siekiama greičiau atskirti dizaino ir kūrimo etapą nuo gamybos. Pasak „Tiberius Aerospace“, per šią dirbtiniu intelektu paremtą platformą Ukrainos gynybos technologijų intelektinė nuosavybė galės būti licencijuojama ir gaminama Jungtinėje Karalystėje; modelis pozicionuojamas kaip gynyba kaip paslauga.

„Tai parodys, kad dizaino atskyrimas nuo gamybos yra komerciškai perspektyvus. Tai būdas mažinti gynybos biudžetus arba priklausomybę nuo itin sudėtingų, brangių sistemų ir ateityje pereiti prie didelio poveikio, ekonomiškai efektyvių sprendimų“, – teigė A. Baynes.

Jo teigimu, tai esminis skirtumas nuo šiandienos didžiųjų gynybos rangovų, kurie dažnai kuria ir gamina „monolitines“ sistemas po vienu stogu – panašiai, kaip elektronikos sektorius veikė XX a. dešimtajame dešimtmetyje.

Saugumo tinklas?

Be efektyvumo, ši kryptis turi ir strateginę dimensiją – Europos autonomiją. Svyravimai dėl NATO ateities retorikos ir JAV įsipareigojimų masto, anot pašnekovų, reiškia, kad gebėjimas gaminti suverenias, mažos kainos šaudmenų ir sistemų linijas galėtų tapti savotišku saugumo tinklu regiono vyriausybėms.

Achi perspėja, kad Vakarai nėra pakankamai pasirengę „masinei, įperkamai“ šiuolaikinio konflikto realybei, kurią atskleidė karas Ukrainoje. Pasak jo, „dauguma kariškių vis dar bando ruoštis ankstesnės kartos karybai“.

„Ark Robotics“ šiuo metu kuria technologiją, kuri leistų vienam operatoriui valdyti šimtus nepilotuojamų sistemų ore, sausumoje ir jūroje. Achi teigia, kad prieiga prie Jungtinės Karalystės gamybos pajėgumų per „GRAIL“ platformą padėtų efektyviai didinti šių sistemų gamybos mastą.

Platformos kūrėjai taip pat siekia spręsti „pirkimų butelio kakliuką“ – sukurti saugią rinką, kur NATO narės galėtų pasiekti mūšiuose išbandytas technologijas ir per kelias savaites, o ne metus, organizuoti vietinę gamybą.

„Silicio slėnio“ požiūris, paremtas greita iteracija – kai technologija nuolat projektuojama, bandoma, diegiama ir tobulinama pagal realų grįžtamąjį ryšį – bei nuotoliniais programinės įrangos atnaujinimais, ryškiai kontrastuoja su ilgais tradicinių rangovų procesais.

Tuo pat metu didžiosios gynybos bendrovės abiejose Atlanto pusėse pastaraisiais metais fiksavo smarkiai augusias akcijų kainas, nes investuotojai tikisi, kad augančios valstybių išlaidos kariniams pajėgumams didins jų pajamas. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. šių įmonių pajamos reikšmingai šoktelėjo, o užsakymų portfeliai augo dar sparčiau – nors daliai gamintojų sunku patenkinti išaugusią paklausą.

Tarp didžiųjų Europos vardų didžiausią užsakymų augimą 2021–2025 m. laikotarpiu demonstravo ginklų gamintoja „Rheinmetall“ ir naikintuvų kūrėja „Saab“ – atitinkamai 323 proc. ir 284 proc.

„Rheinmetall“ prognozavo, kad jos pardavimai šiemet gali augti iki 45 proc., taip pat yra pareiškusi esanti „puikioje pozicijoje“ tiekti ginkluotę JAV, stiprėjant įtampai dėl karo su Iranu.

„Dabar viskas priklauso nuo to, kas inovuoja greičiausiai, plečiasi sparčiausiai ir padaro pigiausiai – tas ir laimės“, – sakė B. Crawford. Jo teigimu, tai yra uždaviniai, kuriuos „Silicio slėnis“ ir kitos pramonės sritys jau seniai išmoko spręsti.

Pasak A. Baynes, keičiasi ir investuotojų nuotaikos: anksčiau dalis privataus kapitalo fondų ir rizikos kapitalo vengė gynybos sektoriaus, tačiau pastarieji įvykiai tai pakeitė. Viena priežasčių, jo manymu, – gynybos rinkoje atsirandantis didesnis skaidrumas, nei buvo anksčiau.