Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ruošiantis įsigyti naują informacinę sistemą, kartu reikėtų svarstyti galimybes visas šalyje jau veikiančias pirkimų sistemas sujungti į vieną, sako institucijos direktorius Darius Vedrickas.

„Klausimas kyla būtent kalbant apie kitas valstybėje egzistuojančias pirkimų sistemas, kurias valstybė turi, į jas investuoja ir jas turi išlaikyti. (…) Kalbu ir apie tą pačią Nacionalinės mokėjimo agentūros informacinę sistemą, kurioje vyksta pirkimai. Vis dėlto, mano nuomone, artėja laikas, kai valstybė turėtų apsispręsti: ar mes vystome skirtingus sprendimus ir į juos investuojame, ar mes turime vieną sprendimą valstybės lygiu su tam tikrais atskirais prisijungimais – ar jungiesi kaip perkančioji organizacija, ar kaip neperkančioji organizacija“, – šią savaitę Seimo Audito komiteto posėdyje aiškino D. Vedrickas. „“

„Mano nuomone, perėjimas prie vienos bendros informacinės sistemos valstybei vis dėlto sukurtų papildomų naudų netgi kalbant apie tai, (…) ar galime palyginti, kaip perka atskiri sektoriai arba atskiri regionai. Šiandien mes tų dalykų palyginti negalime, mes galime palyginti tik kaip perka perkančiosios organizacijos, kokie yra dominuojantys tiekėjai“, – teigė jis.

VPT vadovas pristatė tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaitą ir 2025–2027 m. strateginį veiklos planą.

D. Vedricko teigimu, bus siekiama didinti centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos pasiekiamumą.

Anot jo, nors nuo 2024 m. gruodžio veikiančios naujos sistemos pasiekiamumas pernai siekė 99,3 proc., o perkančiosios organizacijos ar tiekėjai nesusidūrė su reikšmingais sistemos sutrikimais, pasiekiamumo rodiklį dar galima gerinti.

Lyginant su 2024 m., pernai 12,7 proc. punkto išaugo teigiamai sistemą vertinančių viešųjų pirkimų dalyvių skaičius, visgi planuotas 80 proc. rodiklis nebuvo pasiektas.

„Šis sprendimas, kuris yra įsigytas 2024 m., jis yra kaip tarpinis sprendimas. VPT jau ruošiasi naujam pirkimui, kurio metu planuojame įsigyti naują informacinę sistemą, kuri vis dėlto labiau atlieptų nūdienos lūkesčius ir mūsų klientų pasitenkinimą ir poreikius, būtent, kad ji būtų maksimaliai orientuotą į veikimą duomenų pagrindu“, – komiteto posėdyje teigė VPT vadovas.

Anot jo, jei bus diskutuojama dėl VPT kontrolės pirkimuose, kuriuose išimties tvarka netaikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, prieš naujos sistemos diegimą reikėtų aiškiai nustatyti papildomus tarnybai keliamus reikalavimus.

„Jei vyks diskusijos dėl Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų išimčių, matyt, irgi būtų tikslinga iškelti klausimą, kokį kelią valstybė renkasi. Ar tas kelias yra, kad, nesvarbu, kad yra Viešųjų pirkimų išimtis, tačiau pirkimai vykdomi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, nes VPT atitinkamus pritaikymus – tiek skelbimų formas, tiek pirkimų procesus – naujoje informacinėje sistemoje turėtų sukurti“, – sakė D. Vedrickas.

Pernai didėjo viešųjų pirkimų vertė 

VPT direktoriaus teigimu, kasmet matoma viešųjų pirkimų vertės didėjimo tendencija.

„Vienas dalykas, kuris jau eilę metų išlaiko tendenciją, kalbant apie viešųjų pirkimų ekosistemą, mes matome, kad pirkimų vertė didėja. Ji nuosekliai didėja vidutiniškai po 0,7–1 mlrd. eurų per metus“, – Audito komiteto posėdyje teigė jis. 

Tarnybos duomenimis, praėjusiais metais pirkimų vertė siekė 10,47 mlrd. eurų, 2024 m. – 9,76 mlrd. eurų, o 2023 m. – 8,80 mlrd. eurų.

Mažos vertės bei tarptautinių ir supaprastintų pirkimų skaičius, D. Vedricko teigimu, augo, tačiau neženkliai.

Mažos vertės pirkimų skaičius augo nuo 1,017 mln. 2024-aisiais iki 1,053 mln. pernai. Atitinkamai tarptautinių ir supaprastintų pirkimų skaičius augo nuo 9,39 tūkst. iki 9,67 tūkst.

Anot D. Vedricko, iki 3 proc. tarptautinių ir supaprastintų pirkimų metinio skaičiaus ir vertės sudarė pirkimai neskelbiamų derybų būdu, jų pernai įvykdyta 382. 

„Dėl dalies pirkimų perkančiosios organizacijos kreipėsi į VPT, kaip yra apibrėžta įstatyme, kad gautų sutikimą vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Dėl techninių aplinkybių ir t.t., kai yra tik vienas tiekėjas rinkoje, perkančioji organizacija įrodo, VPT duoda sutikimą“, – teigė jis.

Anot VPT vadovo, nemaža dalis sutikimų buvo suteikta krašto apsaugos sistemos, taip pat savivaldybių pirkimams.

Tuo metu vertinant antrąjį VPT 2025–2027 m. strateginio veiklos plano programos uždavinį – viešųjų pirkimų skaidrumą ir efektyvumą, visų pirma, atsižvelgiama į įvykusių pirkimų dalį nuo visų pirkimų.

„Lyginant 2022 m. su 2025 m., iš tikrųjų matome reikšmingą skirtumą – daugiau negu 13 proc. didėja įvykusių pirkimų dalis. (…) Tai reiškia, kad 8 iš 10 paskelbtų pirkimų įvyksta“, – sakė jis.

VPT duomenimis, 2025 m. įvykusių pirkimų dalis nuo visų pirkimų siekė 80,1 proc., planuota – 78 proc. Iš 2024 m. ji siekė 78,1 proc., 2023 – 75,8 proc.

„Kuo didesnis šis skaičius, tuo efektyviau ir racionaliau yra naudojami tiek finansiniai, tiek administraciniai resursai ne tik perkančiųjų organizacijų, bet ir tiekėjų“, – tvirtino D. Vedrickas.

Be to, anot jo, VPT pastaraisiais metais atlieka aktyvią prevencinę viešųjų pirkimų priežiūrą. D. Vedrickas teigė, jog 2025 m. VPT prevencine tvarka peržiūrėjo 537 pirkimus, kurių vertė buvo daugiau negu 4,3 mlrd. eurų.

„Organizacija paskelbia skelbimą apie pirkimą, pirkimo dokumentus. VPT pagal tam tikrus kriterijus tris kartus per savaitę tuos pirkimo dokumentus iš sistemos pasiima, juos peržiūri ekspertine tvarka ir perkančiai organizacijai pateikia tam tikras rekomendacijas apie pirkimo dokumentų neatitiktis ir ką juose reikėtų tobulinti“, – dėstė VPT vadovas.

Pasak jo, pernai neatitikimai nustatyti tarp 43 proc. tikrintų pirkimų, 98 proc. perkančiųjų organizacijų atsižvelgė į VPT rekomendacijas ir jas įgyvendino. 

Anot jo, tai prisideda prie pastaraisiais metais viešuosiuose pirkimuose mažėjančio teisinių ginčų skaičiaus.

Tuo metu taip pat keitėsi pirkimų, kuriuose taikytas kainos ir kokybės santykio ar sąnaudų kriterijus, rodikliai.

„Ilgą laiką susidūrėme su mažiausia kaina (kaip kriterijumi – ELTA). Tai vis dėlto galime pasidžiaugti, kad daugiau negu 52 proc. pirkimų vertės yra pagal ekonominį naudingumą. Tačiau, matyt, svarbu ne tik vertė, bet bendrai pirkimų skaičius, kuriam yra taikomas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Čia matome (teigiamą – ELTA) pokytį beveik 9 proc. per 3–4 metus“, – sakė VPT vadovas.

Pernai „vieno tiekėjo“ pirkimų (su centralizuotais pirkimais), kai gaunamas vienas pasiūlymas, skaičiaus dalies rodiklis siekė 20,4 proc., be centralizuotų pirkimų – 40,6 proc. Tuo metu vidutinis pasiūlymų skaičius pirkimuose, įskaitant centralizuotus pirkimus, siekė 3,3 pasiūlymo. 

„Vieno pirkejo“ pirkimų dalis (su centralizuotais pirkimais) 2024 m. siekė 19,19 proc., 2023 m. – 22,8 proc., o 2022 m. – 30,8 proc. Tuo metu vidutinis pasiūlymų skaičius 2024 m. ir 2023 siekė 3,4, 2022 – 3,2 vieneto.

„Galime tik pasidžiaugti, kad „vieno tiekėjo“ pirkimų skaičiaus dalis jau kelinti metai iš eilės mažėja. Šitoje vietoje, matyt, ypatingai didelį postūmį davė pirkimų centralizavimas“, — sakė D. Vedrickas.

VPT duomenimis, šiuo metu yra daugiau nei 1,1 tūkst. atestuotų viešųjų pirkimų specialistų. 

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.