Vyriausybinis paketas „CPN – Ceny Paliwa Niżej“ (liet. „Degalų kainos mažiau“) lėmė, kad vairuotojai gali įsigyti premium klasės dyzeliną beveik už standartinio kuro kainą. Be to, degalinėse prie anksčiau gerokai brangesnių greitkelių ir autostradų kainos iš esmės suvienodintos su miesto degalinių kainomis.

Energetikos ministerija, atsakydama į žiniasklaidos klausimus, pabrėžia, kad kol kas teisės aktų keisti neplanuoja, nors situaciją rinkoje nuolat stebi. Anksčiau ministerija taip pat atmetė svarstymus, kad kainų apsaugos priemonės galėtų būti taikomos ir suskystintoms naftos dujoms (LPG).

„Paketas „Ceny Paliwa Niżej“ yra intervencinio pobūdžio ir koncentruojasi į tuos degalų rinkos segmentus, kurie turi didžiausią įtaką kasdienėms vairuotojų išlaidoms, užtikrindamas kainų saugumą didžiausiai vartotojų grupei, kartu išlaikant rinkos pusiausvyros principus“, – rašytiniame komentare nurodė Energetikos ministerija.

Tačiau degalų sektoriaus atstovai situaciją vertina kitaip. Lenkijos naftos pramonės ir prekybos organizacijos „POPiHN“ vadovas Leszekas Wiwała teigia, kad taisyklėse trūksta aiškaus skirtumo tarp maksimalios standartinio ir premium dyzelino kainos, todėl praktikoje kyla interpretavimo problemų.

Pasak jo, premium degalai yra brangesni dėl naudojamų priedų, sudėtingesnės komponentų struktūros ir logistikos kaštų, o didmeninėje rinkoje nėra vienareikšmių premium dyzelino kainų indeksų. Dėl to, anot organizacijos vadovo, tiksliai apskaičiuoti maksimalią kainą tampa sudėtinga, o dalis degalinių savininkų jau signalizuoja apie rentabilumo kritimą.

„Dėl dabartinio reguliavimo modelio premium dyzelino prekyba reikšmingai praranda pelningumą, o tai gali riboti tokio produkto prieinamumą“, – tvirtina L. Wiwała.

Jo vertinimu, būtų tikslinga patikslinti teisės aktus arba aiškiai išbraukti premium degalus iš maksimalių kainų mechanizmo, kad reguliavimas geriau atitiktų rinkos realijas.

Maksimalias kainas kitai dienai skelbia energetikos ministras specialiu pranešimu. Šios kainos taikomos visoms degalinėms Lenkijoje. Tai reiškia, kad degalinės prie autostradų ir greitkelių nebegali nustatyti aukštesnių kainų, kurios anksčiau buvo grindžiamos, pavyzdžiui, koncesijų ir infrastruktūros išlaikymo kaštais. „POPiHN“ ragina reguliavimą skubiai koreguoti.

Organizacijos teigimu, vienodos maksimalios kainos, neatsižvelgiančios į degalinės vietą, smarkiai iškreipia veiklos ekonominį pagrįstumą. Degalinių statybos ir priežiūros kaštai prie autostradų bei greitkelių, ypač keliautojų aptarnavimo aikštelėse, yra gerokai didesni nei miestuose – tam įtakos turi aukšti nuomos mokesčiai ir kitos veiklos sąnaudos.

„Kai nėra galimybės diferencijuoti kainų, tokiose vietose veikiančios degalinės šiandien patiria rimtų nuostolių, o tai kvestionuoja jų veiklos ekonomines prielaidas“, – teigiama „POPiHN“ pozicijoje. Dėl šios priežasties, anot organizacijos, būtų logiška skubiai išbraukti degalines prie autostradų iš maksimalių kainų reguliavimo arba laikinai sumažinti joms taikomus nuomos įsipareigojimus.

Tarp „POPiHN“ narių minimos bendrovės „Amic Polska“, „Anwim S.A.“ (tinklą „Moya“ valdanti įmonė), „Aramco Fuels Poland“, „BP Europa SE“, „Circle K Polska“, „MOL Polska“, „Orlen S.A.“, „Shell Polska“, „TotalEnergies Marketing Polska“, „Unimot S.A.“

„Unimot“ vadovas Adamas Sikorskis, valdantis degalinių tinklą „Avia“, vienoje televizijos laidoje aiškino, kodėl prie autostradų degalai tradiciškai kainuodavo daugiau. Pasak jo, reikšmingą dalį sudaro licenciniai ir koncesiniai mokesčiai, kurie, jo teigimu, yra labai dideli. Jis pabrėžė kalbantis ne kaip pasiteisinimą, o kaip rinkos realybę, nes dalį papildomos maržos operatoriai turi atiduoti dėl privalomų mokėjimų.

A. Sikorskio skaičiavimu, koncesija gali kainuoti mažiausiai apie 0,06–0,07 euro už litrą (perskaičiuota iš 25–30 grašių). Jis nurodė, kad tokie mokesčiai taikomi ne tik Lenkijoje, bet ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, o ilgo laikotarpio koncesijos išlaidos turi būti „atidirbtos“ per laiką.

Pagal paketą „CPN“ degalų kainos degalinėse sumažėjo naktį iš kovo 30-osios į 31-ąją. Donaldo Tusko vyriausybės projektas itin greitai praėjo parlamentines procedūras ir sulaukė prezidento Karolo Nawrockio parašo. Pakete numatyti trys pagrindiniai elementai.

Naujos taisyklės per vieną dieną sumažino benzino „Pb95“ kainą daugiau nei 0,21 euro už litrą, o dyzelino – apie 0,28 euro už litrą (perskaičiuota iš 0,90 ir 1,2 zloto). Naujausi degalinių duomenys rodo, kad vidutinės kainos vėl pradėjo kilti, tačiau analitikų vertinimu tai buvo neišvengiama.

Už nustatytų maksimalių kainų nesilaikymą degalinėms gresia baudos iki maždaug 232 tūkst. eurų (perskaičiuota iš 1 mln zloto). „POPiHN“ pripažįsta, kad teisės aktų vykdymo kontrolė yra suprantama, tačiau teigia, jog vykdomų patikrinimų mastas ir intensyvumas kelia rimtų klausimų.

„Reikia pabrėžti, kad dabartinis reguliavimas, įskaitant maksimalių kainų įvedimą pagal paketą „CPN“, jau dabar reikšmingai apsunkina verslą. Daugeliu atvejų tai lemia situaciją, kai prekyba, ypač premium degalais, vyksta žemiau savikainos, sukeldama realius nuostolius importuotojams ir degalinių operatoriams.

Sustiprintos kontrolės vertinamos kaip papildoma našta sektoriui, kuris ir taip veikia išskirtinai sudėtingomis rinkos sąlygomis. Užuot stiprinus sektoriaus stabilumą, tokie veiksmai gali gilinti operacines problemas“, – teigė L. Wiwała.

Taisyklės, įvedusios paketą „CPN“, numato, kad jis galioja iki balandžio pabaigos, o sumažintas akcizas – iki balandžio vidurio. Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis informavo, kad sumažinta akcizo norma bus išlaikyta ir po balandžio 15 dienos, o kiek ilgai – spręs Finansų ministerija.

Finansų ministerijos duomenimis, paketas „CPN“ iki birželio pabaigos valstybės biudžetui kainuos apie 1,12 mlrd. eurų (perskaičiuota iš 4,8 mlrd zloto). A. Domańskis anksčiau yra skaičiavęs, kad sumažintas PVM biudžetui kainuoja apie 209 mln. eurų per mėnesį, o sumažintas akcizas – dar apie 162 mln. eurų per mėnesį (perskaičiuota iš 900 mln ir 700 mln zloto).

Žiniasklaida kreipėsi į Energetikos ir Finansų ministerijas su klausimu, ar yra aiškūs kriterijai, pagal kuriuos būtų sprendžiama dėl kainų apsaugos priemonių nutraukimo arba pratęsimo. Finansų ministerija į klausimus neatsakė.

„Paketas „Ceny Paliwa Niżej“ išlieka visiškai galioti. Tolimesni sprendimai šiuo klausimu priklausys, be kita ko, nuo geopolitinės situacijos Artimuosiuose Rytuose, kuri daro įtaką naftos ir degalų kainoms tarptautinėse rinkose. Geopolitinė stabilizacija ir konflikto slopimo signalai išlieka pagrindiniais veiksniais, kurie didina palankių scenarijų tikimybę degalų kainoms“, – atsakyme nurodė Energetikos ministerija.