Viktoras Orbanas Vengrijos ministru pirmininku be pertraukos yra nuo 2010 m. gegužės 29 d., tai yra beveik 16 metų (tiksliau – 15 metų ir 10 mėnesių).

Šias pareigas jis ėjo ir 1998–2002 m. Šiemetiniuose Vengrijos parlamento rinkimuose užregistruoti penki partijų sąrašai ir dvylika vengrų mažumos sąrašų, tačiau apklausos rodo, kad reali kova vyks tarp Viktoro Orbano vadovaujamos „Fidesz“ ir Krikščionių demokratų liaudies partijos (KDNP) koalicijos bei opozicinės Peterio Magyaro partijos „TISZA“.

Vienos iš paskutinių priešrinkiminių „Publicus Institute“ apklausų dienraščiui „Népszava“ duomenimis, „TISZA“ palaikymas siekė 52 proc., o „Fidesz“ – 39 proc. Įtraukus neapsisprendusius rinkėjus, Peterio Magyaro partijai buvo prognozuojama 38 proc. parama, o dabartinio premjero koalicijai – 29 proc.

„Lenkijos ekonomikos institutas“ pabrėžia, kad vienas svarbiausių veiksnių, galinčių nulemti rinkimų baigtį, yra prastėjanti ekonominė padėtis. Nuo Viktoro Orbano valdymo pradžios Vengrijos ekonomika augo lėčiau nei kitose Višegrado grupės šalyse, o pastarųjų metų globalūs sukrėtimai – COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje – šiuos skirtumus dar labiau išryškino.

Preliminariais duomenimis, 2025 m. Vengrijos BVP augimas siekė tik 0,4 proc., o tai rodo, kad nuo 2022 m. šalis beveik nepatiria reikšmingesnės ekonominės pažangos. Dėl to Vengrija lėčiau „veja Vakarus“: BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą sudarė 76 proc. ES vidurkio, kai Lenkijoje šis rodiklis pasiekė 81 proc. „Lenkijos ekonomikos institutas“ pažymi, kad dar prieš dešimtmetį abiejų šalių konvergencijos lygis buvo panašus.

Vengrija taip pat susiduria su infliacijos problema. Vidutinis metinis HICP (suderinto vartotojų kainų indekso) rodiklis per pastarąjį dešimtmetį Vengrijoje siekė 5,8 proc., kai 27 dabartinių ES valstybių vidurkis buvo 2,9 proc. Be to, Vengrija priskiriama prie valstybių, kuriose atlyginimai vieni mažiausių ES – 2024 m. jie sudarė 18 461 eurą per metus. Vengrijos forintas taip pat silpnėjo, kai buvo įšaldyti ES fondai, kurių vertė siekė apie 8 proc. šalies BVP.

Silpnėjanti ekonomika atsispindi ir vartojimo bei pasitenkinimo gyvenimu rodikliuose. Remiantis „money.pl“, 2025 m. faktinis individualus vartojimas (apimantis rinkoje perkamų prekių ir paslaugų vartojimą bei dalį valstybės teikiamų paslaugų) sudarė 71,6 proc. ES vidurkio. Pagal šį rodiklį 2025 m. Vengriją jau aplenkė Bulgarija, o anksčiau – dar 2019 m. – ją aplenkė Rumunija ir Latvija. Teigiama, kad Bulgarija netrukus gali aplenkti Vengriją ir pagal pasitenkinimo gyvenimu indeksą, kuris nuo 2021 m. nuosekliai mažėja.

„Money.pl“ taip pat nurodo, kad Vengrijoje sparčiausiai visoje ES brango būstas. Nuo 2025 m. būsto kainos pakilo 18 proc. – tai siejama su valdančiųjų „Fidesz“ ir KDNP vykdyta mokesčių politika bei programomis, skirtomis remti būsto pirkėjus, ypač šeimas.

Pagal „Transparency International“ duomenis Vengrijoje prastėja korupcijos suvokimo indeksas: kuo rodiklis mažesnis, tuo didesnė korupcijos rizika. 2025 m. Vengrija surinko 40 balų – panašų rezultatą ES turėjo tik Bulgarija. Palyginimui, Lenkija įvertinta 53 balais. Korupcijos problema siejama su mažesniu investuotojų pasitikėjimu: 2024 m. bendrosios investicijos į ilgalaikį turtą Vengrijoje realiai buvo 16 proc. mažesnės nei 2022 m., ir tai, kaip teigiama, buvo prasčiausias rezultatas ES.

Peteris Magyaras rinkimų kampanijoje žadėjo ryžtingai kovoti su korupcija, apmokestinti turtingiausius, reformuoti sunkumų patiriančią sveikatos apsaugos sistemą, taip pat siekti atblokuoti milijardus eurų įšaldytų ES lėšų, kurių trūkumas, anot jo, silpnino nacionalinę valiutą. Kaip proeuropietiškas politikas, jis perspėjo, kad „Fidesz“ galėtų išvesti Vengriją iš ES, o jo pergalė esą sustiprintų šalies pozicijas Bendrijoje.

Tuo metu Briuselis Viktorui Orbanui priekaištauja dėl teisės viršenybės principų pažeidimų ir vis labiau autokratėjančio valdymo – tai įvardijama kaip viena iš priežasčių, kodėl buvo sustabdytas dalies ES fondų finansavimas. Anot Europos analitiko Mario Bikarskio iš „Verisk Maplecroft“, net ir tuo atveju, jei „TISZA“ laimėtų daugumą 199 narių parlamente, Orbano laikotarpiu konstitucine dauguma priimtus sprendimus atšaukti būtų sudėtinga. Eksperto vertinimu, gali kilti „įstatymų leidybos blokada ir politinis neapibrėžtumas“.

„Orbano režimo pabaiga reikštų reikšmingą postūmį Vengrijos ekonomikai“, – teigė banko „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas. Pasak jo, valdžios pasikeitimas „pašalintų pagrindinę kliūtį glaudesniam Europos bendradarbiavimui“ ir „atidarytų kelią griežtesnėms sankcijoms Rusijai“.

Viktoras Orbanas savo ruožtu tvirtino, kad nenori išstoti iš ES, o siekia ją reformuoti iš vidaus. Politinę paramą Vengrijos premjerui išreiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškęs, kad yra pasirengęs „pasitelkti visą Jungtinių Valstijų ekonominę galią, kad sustiprintų Vengrijos ekonomiką […] jei premjerui Viktorui Orbanui ir vengrų tautai kada nors to prireiktų“.