Vasario 24 d. Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo būtų kuriamas Krajowy Rejestr Oznakowanych Psów i Kotów (KROPiK) – nacionalinis paženklintų šunų ir kačių registras. Jo tikslas – mažinti benamių gyvūnų skaičių ir sutvarkyti augintinių identifikavimo sistemą.

Apie tai tuomet pranešė klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska, pabrėžusi, kad būtent šeimininkų identifikavimas yra vienas svarbiausių instrumentų kovojant su gyvūnų benamyste.

Pagal numatomas naujas taisykles, šunys ir katės turėtų būti privalomai sučipuojami ir įregistruojami ne vėliau kaip per pirmąjį skiepą nuo pasiutligės arba prieš keičiant savininką. KROPiK registre būtų kaupiami duomenys apie gyvūną ir jo šeimininką, o gyvūnams iš prieglaudų – ir apie prieglaudą.

Numatyta, kad prieigą prie duomenų turėtų veterinarijos gydytojai, savivaldybės, policija ir kitos tarnybos. Čipavimą atliktų veterinarijos gydytojai, o gyvūno bei savininko informacija būtų suvedama į centrinę sistemą, kurią administruotų „ARiMR“.

Išlaidas už ženklinimą ir registraciją iš esmės padengtų savininkas, tačiau maksimali kiekvienos paslaugos kaina negalėtų viršyti 11 eurų.

Įstatymo projekte taip pat numatytas draudimas parduoti ar iš prieglaudų atiduoti nepaženklintus gyvūnus, o už pažeidimus būtų taikomos sankcijos. Planuojama, kad naujas reguliavimas įsigaliotų praėjus trejiems metams nuo jo paskelbimo.

Balandžio 14 d. Seimo posėdyje valdančiajai koalicijai priklausanti ministrė Alicja Łebkowska-Gołaś pristatė komisijos išvadą dėl vyriausybinio įstatymo projekto. Pasak jos, dokumentas yra sisteminio pobūdžio ir tiesiogiai reaguoja į benamių gyvūnų problemą. Ataskaitoje pažymėta, kad benamių gyvūnų priežiūros našta tenka savivaldybėms, o jų metinės išlaidos siekia apie 69,8 mln. eurų.

Komisijos išvadoje akcentuota, kad identifikavimo sistema turėtų sumažinti šeimininkų anonimiškumą. Taip pat pabrėžta praktinė registro nauda: jis turėtų palengvinti dingusių gyvūnų paiešką ir grąžinimą šeimininkams, o tai savo ruožtu mažintų į prieglaudas patenkančių gyvūnų skaičių ir šių įstaigų apkrovą.

Diskusijoje pasisakė ir opozicijos atstovas Krzysztof Ciecióra iš „Prawo i Sprawiedliwość“. Jis teigė, kad paties tikslo – geresnės gyvūnų identifikacijos – ginčyti sunku, tačiau, jo vertinimu, dalis klausimų projekte iki galo neišspręsti.

Politikas pristatė siūlomas pataisas, o viena pagrindinių „PiS“ abejonių – galimai per plati prieiga prie duomenų ir rizika, kad informacija taptų pasiekiama neįgaliotiems subjektams. Jo teigimu, svarbu „susiaurinti prieigą prie bazės“.

Taip pat iškelta idėja užtikrinti vienodą šunų ir kačių savininkų traktavimą mokesčių klausimu. Dar viena pataisa susijusi su tais atvejais, kai gyvūnas jau yra registruotas veikiančioje duomenų bazėje – „PiS“ manymu, tokiu atveju papildomas mokestis nebūtų reikalingas.

Be to, pasirodė ir kitų siūlymų koreguoti projektą. Tarp jų – kalbinio pobūdžio pasiūlymai, pavyzdžiui, vietoje žodžio „pavadinimas“ siūlyta vartoti „vardas“. Taip pat siūlyta papildyti savininko duomenis elektroninio pašto adresu, kad būtų paprasčiau bendrauti ir operatyviau spręsti praktinius klausimus.

Apie projektą pasisakė ir „Lewica“ frakcijos atstovas Łukasz Litewka. „Vieningo, sandaraus naminių gyvūnų registro įvedimas – tema, kuri viešose diskusijose kartojosi metų metus, bet be rezultatų.

Šiandien esame antrojo svarstymo stadijoje, o projektas sukėlė plačią diskusiją“, – sakė jis, pabrėždamas, kad aktyviausiai į debatą įsitraukė žmonės, kasdien gelbstintys gyvūnus.

Jis taip pat akcentavo, kad augintinis reiškia ne tik džiaugsmą, bet ir atsakomybę. Jo teigimu, KROPiK galėtų tapti įrankiu, leidžiančiu greičiau surasti dingusį gyvūną, patogiau pranešti apie jo praradimą ir paskatinti žmones atsakingiau elgtis su augintiniais.