Gyventojai už šildymą mokėjo daugiau, sąskaitos augo net trečdaliu
Pasibaigęs šildymo sezonas daugeliui gyventojų paliko nemalonų finansinį pėdsaką – sąskaitos už šildymą šiemet buvo gerokai didesnės nei prieš metus.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad vidutiniškai jos išaugo apie 30 proc., o tam įtakos turėjo keli svarbūs veiksniai.
Vienas jų – nuo metų pradžios pasikeitusi mokesčių tvarka. Panaikinus lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą, šilumai pradėtas taikyti standartinis 21 proc. tarifas.
Tai reiškia, kad vien dėl šio pokyčio šildymas gyventojams pabrango pastebimai.
„Nuo sausio 1 dienos į šilumos sąskaitas įskaičiuojamas 21 proc. PVM mokestis, iki tol jis buvo 9 proc. Tai įnešė 12 proc. šilumos kainos padidėjimą, bet didesnę įtaką šį šildymo sezoną darė klimatinės sąlygos. Visas penkių mėnesių šildymo vidurkis buvo gerokai mažesnis negu vidutinė daugiametė išorės oro temperatūra, o sausio ir vasario mėnesiai buvo ypatingai šalti mėnesiai ir tas lėmė didelį šilumos vartojimą ir atitinkamai dideles šildymo sąskaitas“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo V. Lukoševičius.
Vis dėlto, pasak jo, vien mokesčių pokytis nebuvo lemiamas. Daug didesnį poveikį turėjo orai. Šį sezoną temperatūra buvo žemesnė nei įprasta, ypač žiemos viduryje. Ilgesni šalčio periodai reiškė, kad gyventojai turėjo ilgiau ir intensyviau šildyti būstus, todėl šilumos suvartojimas augo.
Svarbu ir tai, kad šildymo sezonas vertinamas pagal kelių mėnesių vidurkį. Jei net keli iš jų būna šaltesni nei įprastai, bendras rezultatas iš karto atsispindi sąskaitose. Būtent taip nutiko ir šiemet – sausis bei vasaris išsiskyrė itin žemomis temperatūromis.
Dėl šių priežasčių susidarė dvigubas efektas: viena vertus, šiluma pabrango dėl mokesčių, kita vertus, jos reikėjo daugiau. Tokia kombinacija ir nulėmė, kad galutinės sąskaitos gyventojams išaugo maždaug trečdaliu.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie svyravimai gali kartotis ir ateityje, nes šildymo kainos priklauso ne tik nuo ekonominių sprendimų, bet ir nuo oro sąlygų. Tai reiškia, kad net ir stabilios energijos kainos negarantuoja vienodų sąskaitų kiekvieną sezoną.
Gyventojams tai dar kartą primena apie būsto energinį efektyvumą. Geresnė izoliacija, modernizuotos šildymo sistemos ar mažesni šilumos nuostoliai gali padėti sumažinti išlaidas net ir esant nepalankioms sąlygoms.
Tačiau kol kas faktas išlieka paprastas – šis šildymo sezonas daugeliui buvo vienas brangesnių per pastaruosius metus, o didesnės sąskaitos tapo neišvengiama realybe daugelyje namų ūkių.
