Europos Sąjunga norėtų kuo greičiau užversti Viktoro Orbáno politinio laikotarpio puslapį, tačiau viena jo įtakos grandis, panašu, dar kurį laiką išliks: Vengrijos deleguotas Europos Komisijos narys.

Sveikatos ir gyvūnų gerovės komisaras Olivér Várhelyi laikomas ištikimu „Fidesz“ aplinkos žmogumi. Jam viešai mestas itin rimtas įtarimas – esą dar tuomet, kai jis buvo Vengrijos ambasadorius prie ES, iš Vengrijos ambasados Briuselyje galėjo veikti šnipinėjimo tinklas.

Vis dėlto Briuselyje jis taip pat susikūrė kitokią reputaciją: darbštaus, detales išmanančio technokrato. Europos Komisijoje galioja principas, kad komisarai dirba Sąjungai, o ne sostinei, kuri juos delegavo.

„Jis yra vienas iš tų komisarų, kurie iš tikrųjų įsigilina ir skaito medžiagą“, – anonimiškumo prašęs Europos Parlamento pareigūnas.

Situaciją komplikuoja ir vadinamasis „bumerango“ efektas. P. Magyaras, po rinkimų Vengrijoje kalbėjęs apie „režimo pasikeitimą“, signalizavo sieksiantis „apsivalymo“ valstybės institucijose.

Tačiau Briuselyje žiūrima atsargiai: jei Europos Komisija imtųsi precedento neturinčių veiksmų ir lengvai pakeistų vieną komisarą, tai galėtų tapti argumentu kitoms valstybėms, kurių politinis kursas gali pasikeisti. Pavyzdžiui, baiminamasi, kad panašus spaudimas galėtų kilti ir Prancūzijoje, jei politinė dauguma pasislinktų kraštutinių dešiniųjų link.

Keturi aukšto rango Europos Komisijos pareigūnai teigė, kad institucijos viduje nebuvo jokių diskusijų apie O. Várhelyi nušalinimą ar pašalinimą – nei prieš rinkimus, nei po jų.

P. Magyaras, laimėjęs įtikinamą pergalę, ragino V. Orbáno paskirtus pareigūnus trauktis arba būti pakeistus. Tačiau antradienio vakarą „Tisza“ partijos atstovas pažymėjo, kad galutinis sprendimas dėl komisaro ateities priklauso Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen.

„Tai jos prerogatyva spręsti dėl savo komandos, o mums nederėtų į tai kištis“, – sakė anonimiškumo prašęs pareigūnas, kalbėjęs apie vidines diskusijas.

Rinkimų kampanijos metu P. Magyaras viešai kaltino komisarą esą nuslėpus informaciją apie tariamą šnipų tinklą, kuris, kaip teigta, galėjo veikti O. Várhelyi vadovavimo laikotarpiu Vengrijos atstovybėje Briuselyje 2015–2019 m. Abu politikai tam tikru metu dirbo toje pačioje ambasadoje, o O. Várhelyi ėjo ir ambasadoriaus pavaduotojo pareigas.

Europos Komisijos atstovas spaudai Balazsas Ujvari antradienį žurnalistams sakė, kad tyrime padaryta pažanga, o Europos Parlamentas apie rezultatus bus informuotas, kai bus atlikti visi administraciniai veiksmai.

Teisiškai U. von der Leyen turi galimybę pašalinti komisarą. Tačiau praktikoje tai būtų beprecedentis žingsnis: iki šiol nėra atvejo, kad būtų atleistas individualus komisaras. Be to, tokį sprendimą greičiausiai galėtų lemti tik itin rimtos ir aiškiai pagrįstos tyrimo išvados – o šiuo metu viešų įrodymų, kurie priverstų imtis tokių veiksmų, nėra.

Pats O. Várhelyi teigė U. von der Leyen, kad apie tariamas V. Orbáno pastangas verbuoti šnipus Briuselyje jis „nežinojo“, kai šie įtarimai pirmą kartą nuskambėjo spalį.

Vėliau, sausį, jis pasisakė ir Europos Parlamento komitete, atremdamas klausimus. „Ar į mane kreipėsi Vengrijos ar kokios nors kitos tarnybos? Ne, nesikreipė“, – sakė jis. „Aš neturėjau jokios informacijos apie šį spaudoje pasirodžiusį teiginį“, – pridūrė komisaras.

Vis dėlto P. Magyaras tvirtina, kad jo buvęs vadovas „neatskleidė visos tiesos“, kai oficialaus tyrimo metu neigė kaltinimus.

O. Várhelyi turi oponentų Europos Parlamente. Nors Parlamentas neturi formalių galių komisarą atleisti, jis gali didinti politinį spaudimą. Žaliųjų frakcijos europarlamentaras Danielis Freundas, vienas garsiausių V. Orbáno kritikų Briuselyje, pareiškė, kad O. Várhelyi priklauso buvusio lyderio „vidiniam ratui“ ir esą turėjo pasitraukti „jau seniai“.

Vis dėlto realybėje komisarui nebūtina būti oficialiai atleistam, kad jo įtaka sumažėtų. Pasak anonimiškumo prašiusio komisaro, formaliai komisarai paprastai nėra šalinami, tačiau pasikeitus politinei krypčiai jų gimtojoje šalyje jie gali tapti „nustumti į šalį“, prarasti pasitikėjimą ir realią įtaką kolegijoje.

Tokį scenarijų iliustruoja Lenkijos pavyzdys. Žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis, 2019 m. deleguotas nacionalistinės „Teisės ir teisingumo“ vyriausybės, išliko poste net ir tuomet, kai 2023 m. pabaigoje valdžią perėmė proeuropietiška Donaldo Tusko koalicija.

Jis užbaigė kadenciją iki 2024 m. lapkričio, tačiau jo vaidmuo buvo vis labiau marginalizuotas: svarbiausi politikos klausimai buvo sprendžiami be jo, o įtakingi dokumentai ir derybos nukreipiami kitur.

Skirtumas tas, kad O. Várhelyi, skirtingai nei J. Wojciechowskis, laikomas itin aktyviu. Daugelis pripažįsta, kad jis intensyviai dirba ir yra efektyvus savo srityje.

Pastaraisiais mėnesiais komisaras sparčiai teikė iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti Europos savarankiškumą vaistų gamyboje ir padaryti regioną patrauklesnį farmacijos investuotojams. Jo pramonės stiprinimo kryptis pelnė simpatijų, nors dalis kairiųjų jį kritikuoja dėl pernelyg draugiško požiūrio į verslą.

Galiausiai, kaip teigiama, jo likimą lems ne tiek darbų sąrašas, kiek gebėjimas atsiriboti nuo „V. Orbáno žmogaus“ etiketės ir įrodyti, kad jis iš tiesų veikia kaip visos Europos Sąjungos, o ne vienos sostinės atstovas.