Technologijų bendrovės „Meta“ ir „Broadcom“ antradienį pranešė apie plataus masto susitarimą, kuriuo iki 2029 metų pratęsiama jau vykstanti partnerystė. Susitarimas apima „Meta“ kuriamų vidinių dirbtinio intelekto akseleratorių projektavimą.

Tuo pačiu „Meta“ nurodė, kad „Broadcom“ generalinis direktorius Hockas Tanas praėjusią savaitę informavo bendrovę nusprendęs nesiekti perrinkimo į „Meta“ valdybą. H. Tanas prie „Meta“ valdybos prisijungė 2024 metais.

Pagal bendrovės pateiktą informaciją, „Meta“ įsipareigojo pradinei diegimo fazei skirti 1 gigavatą savo mokymo ir inferencijos akseleratorių. Ilgainiui planuojama diegti kelių gigavatų apimties lustus, paremtus „Broadcom“ technologijomis.

„Broadcom“ teigimu, MTIA lustai bus pirmieji dirbtinio intelekto sprendimai, kurių gamyboje bus naudojamas 2 nanometrų technologinis procesas.

„„Meta“ bendradarbiauja su „Broadcom“ lustų projektavimo, paketavimo ir tinklų srityse, kad sukurtume milžinišką skaičiavimo pagrindą, kurio reikia tam, kad milijardams žmonių galėtume pasiūlyti asmeninę superintelektą“, – pranešime cituojamas „Meta“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius Markas Zuckerbergas.

Po naujienos paskelbimo „Broadcom“ akcijos prekyboje po biržos pakilo 3 proc., o „Meta“ akcijų kaina reikšmingai nekito.

„„Dabar, priešingai nei teigta kai kuriose analitikų ataskaitose, „Meta“ individualaus akseleratoriaus MTIA kelio žemėlapis yra gyvas ir sėkmingas. Mes jau tiekiame produkciją ir, iš tiesų, su kitos kartos XPU sprendimais 2027 metais ir vėliau didinsime mastą iki kelių gigavatų“, – „Broadcom“ kovo mėnesio finansinių rezultatų aptarime sakė H. Tanas.

„Meta“ keturias naujas vidinių MTIA lustų versijas pristatė kovą. Pirmą kartą ši individualiai kuriama mikroschemų linija buvo pristatyta 2023 metais, sekant panašių programų pavyzdžiu „Google“ ir „Amazon“.

Didieji debesijos paslaugų tiekėjai ieško alternatyvų brangiems ir riboto prieinamumo grafikos procesoriams, kuriuos tiekia „Nvidia“ ir „AMD“. Šios bendrovės siekia užtikrinti pakankamus pajėgumus dirbtinio intelekto duomenų centrams.

Viena krypčių – taikomosios paskirties integriniai grandynai (ASIC). Tokie sprendimai paprastai būna mažesni ir pigesni už universalius dirbtinio intelekto grafikos procesorius, tačiau jie pritaikyti siauresniam užduočių spektrui.

„Google“ laikoma viena pirmųjų, pradėjusių individualių ASIC sprendimų plėtrą – 2015 metais ji pristatė pirmąjį „Tensor Processing Unit“. „Amazon“ savo pirmąjį individualų lustą paskelbė 2018 metais. Šie technologijų gigantai dažniausiai integruoja savo dirbtinio intelekto lustus į debesijos platformas, kad jais galėtų naudotis klientai, o „Meta“ MTIA sprendimai naudojami tik vidiniams poreikiams.

Šis susitarimas pasirodė praėjus dviem savaitėms po to, kai „Broadcom“ paskelbė apie ilgalaikį susitarimą su „Google“ dėl jos TPU gamybos, taip pat pranešė, kad „Anthropic“ turės prieigą prie 3,5 gigavato apimties „Google“ vidinio lusto pajėgumų.

Nuo 2026 metų pradžios „Broadcom“ akcijos yra pakilusios apie 10 proc., o „S&P 500“ indeksas per tą patį laikotarpį ūgtelėjo maždaug 2 proc.

„Meta“ taip pat informavo, kad Tracė Travis, kuri pernai pasitraukė iš „Estée Lauder“ finansų vadovės pareigų, paliks „Meta“ valdybą. Į ją ji buvo paskirta 2020 metais.

Pastaruoju metu „Meta“ sudaro daug susitarimų po to, kai sausį įsipareigojo šiemet dirbtiniam intelektui skirti iki 135 mlrd. JAV dolerių, siekdama neatsilikti nuo kitų didžiųjų rinkos žaidėjų, taip pat nuo „Anthropic“ ir „OpenAI“.

Tarp naujausių „Meta“ sprendimų – įsipareigojimai diegti iki 6 gigavatų „AMD“ grafikos procesorių, įsigyti milijonus „Nvidia“ lustų, taip pat naudoti naujus individualius sprendimus, kuriuos kuria lustų architektūros įmonė „Arm Holdings“.

„Meta“ planuose – 31 duomenų centras, iš kurių 27 numatyti JAV.