JAV karinis jūrų blokados režimas Irano uostuose jau visiškai įsigaliojo ir, kaip teigiama, „visiškai“ nutraukė Teherano tarptautinę jūrų prekybą, kuri sudaro apie 90 proc. šalies ekonomikos, vėlų antradienio vakarą pranešė JAV Centrinė vadavietė.
Šis pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Baltieji rūmai viešai siunčia signalus apie galimą diplomatinį konflikto Artimuosiuose Rytuose sprendimą, o kartu vyksta ir diskusijos dėl derybų su Iranu tęsimo.
„Irano uostų blokada yra visiškai įgyvendinta, o JAV pajėgos išlaiko jūrinę persvarą Artimuosiuose Rytuose“, – sakė JAV Centrinės vadavietės vadas Bradas Cooperis, pabrėždamas, kad tai padaryta per mažiau nei 36 valandas nuo prezidento „Donald Trump“ įsakymo.
„JAV pajėgos visiškai sustabdė ekonominę prekybą į Iraną ir iš jo jūra“, – pridūrė jis.
Analitiko Miado Malekio, dirbančio Vašingtone veikiančiame nepartiniame analitiniame centre „Foundation for Defense of Democracies“, vertinimu, daugiau nei 90 proc. Irano metinės jūrinės prekybos, kurios apimtis siekia 109,7 mlrd. JAV dolerių, vyksta per Hormūzo sąsiaurį. Pasak jo, Iranas neturi realių reikšmingų alternatyvių prekybos maršrutų.
Taip pat skaitykite:
M. Malekis taip pat skaičiuoja, kad blokada Iranui gali kainuoti apie 435 mln. JAV dolerių per dieną dėl bendrų ekonominių nuostolių.
JAV karinių pajėgų teigimu, blokada, kuri pradėta taikyti pirmadienį, vyksta įtemptų paliaubų kontekste ir apima daugiau nei 10 tūkst. JAV karių, per keliolika karinio jūrų laivyno laivų bei naikintuvus Omano įlankoje ir Arabijos jūroje.
Per pirmąsias 24 valandas nė vienam laivui esą nepavyko praplaukti pro JAV vykdomą blokadą: JAV pajėgos pranešė, kad šešiems prekybiniams laivams buvo nurodyta apsisukti ir sugrįžti į Irano uostą Omano įlankoje.
Vis dėlto jūrinės žvalgybos bendrovė „Windward“ nurodė identifikavusi mažiausiai du laivus, kurie pirmąją pilną aktyvaus JAV kontrolės režimo dieną įveikė kelią per Hormūzo sąsiaurį. Tarp jų – Kinijos savininkams priklausantis tanklaivis „Rich Starry“, kuriam taikomos JAV sankcijos ir kuris antradienį paliko Persijos įlanką.
„Judėjimas per sąsiaurį išlieka ribotas ir koncentruotas tarp sankcionuotų, klaidinančiomis vėliavomis plaukiojančių ir didelės rizikos laivų, o ankstyvieji vykdymo signalai jau keičia laivų elgseną“, – naujausioje ataskaitoje teigė „Windward“ analitikai.
Taip pat skaitykite:
Hormūzo sąsiauris, kuriuo iki karo buvo gabenama apie penktadalis pasaulio naftos tiekimo, tapo vienu pagrindinių įtampos taškų po to, kai Iranas, kaip teigiama, ėmė riboti laivybą atsakydamas į bendrus JAV ir Izraelio smūgius Irano teritorijoje, prasidėjusius vasario 28 dieną.
JAV jūrinė blokada gali dar labiau sutrikdyti energijos išteklių srautus per šį strateginį vandens kelią ir kelia riziką Vašingtono santykiams su tokiomis valstybėmis kaip Kinija ir Indija, kurios yra vienos svarbiausių Irano naftos pirkėjų.
Kinija antradienį JAV veiksmus pavadino „pavojingu ir neatsakingu aktu“, kuris, jos vertinimu, tik dar labiau didins įtampą regione.
Tuo pat metu Tarptautinis valiutos fondas antradienį sumažino 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę iki 3,1 proc. (nuo 3,3 proc., skelbtų sausį) ir perspėjo, kad pasaulis artėja prie „nepalankaus scenarijaus“, kuriame naftos kaina gali išsilaikyti apie 100 JAV dolerių už barelį.
Vis dėlto rinkoms kiek nurimti padėjo signalai apie galimą diplomatinį sprendimą: JAV lengvos naftos ateities sandoriai gegužės pristatymui krito 0,88 proc. iki 90,4 JAV dolerio už barelį, o tarptautinio etalono „Brent“ birželio pristatymui kaina smuko 0,31 proc. iki 94,47 JAV dolerio už barelį.
