Mokslininkai neslepia nerimo: saulės elektrinės tapo pavojingais spąstais gamtai
Anglijoje veikiančios saulės elektrinės teritorijoje specialistai pastebėjo netikėtą poveikį šikšnosparniams. Nors atsinaujinančios energetikos plėtra pasaulyje įgauna vis didesnį pagreitį, kartu išryškėja ir nauji, anksčiau mažiau aptarti gamtosaugos iššūkiai.
Vėjo jėgainės jau seniai siejamos su paukščių susidūrimais su sparnais. Skaičiuojama, kad vien Šiaurės Amerikoje dėl tokių susidūrimų kasmet žūsta iki 230 tūkst. smulkesnių paukščių.
Tačiau šikšnosparniams atsinaujinančios energetikos infrastruktūra kelia dar daugiau rizikų: tyrimai rodo, kad jie vėjo parkus neretai supainioja su tinkamomis slėptuvėmis, o prie bokštų susitelkę vabzdžiai papildomai vilioja šiuos naktinius medžiotojus.
Pastaruoju metu šikšnosparniams išryškėjo ir naujas veiksnys – saulės elektrinių panelių masyvai. Nors perėjimas nuo iškastinio kuro prie švaresnių energijos šaltinių laikomas reikšmingu žmonijos pasiekimu, praktika rodo, kad net ir ši sritis reikalauja atidaus poveikio aplinkai vertinimo.
Mokslininkų publikacijoje žurnale „Biological Conservation“ aprašoma, kad saulės panelės gali veikti kaip vadinamieji „jutiminiai spąstai“. Tyrėjų teigimu, glotnūs panelių paviršiai šikšnosparniams sukuria panašų echolokacijos „atspindžio“ signalą, kokį sukelia vandens telkiniai.
Šikšnosparniai orientuojasi echolokacijos principu: skleidžia garsinius signalus ir pagal jų atspindžius nustato kliūtis, grobį bei aplinkos struktūrą.
Kai signalas atsitrenkia į lygią, „veidrodinę“ plokštumą, atspindys gali priminti vandens paviršiaus grąžinamą signalą. Dėl to dalis šikšnosparnių, kaip nurodoma tyrime, saulės paneles gali palaikyti vandeniu.
Tokios klaidinančios „iliuzijos“ pasekmės – pakitęs elgesys. Tyrėjai fiksavo sumažėjusį aktyvumą ir kai kuriais atvejais buveinių vengimą. Be to, saulės panelių masyvai gali tapti nauju ekologiniu barjeru – trukdyti šikšnosparniams įprastai migruoti, judėti tarp maitinimosi vietų ar kasdieniais maršrutais pasiekti medžioklės teritorijas.
Pažymima, kad panašių problemų dėl saulės panelių kai kuriose vietovėse patiria ir paukščiai, kurie glotnius paviršius taip pat gali supainioti su vandens telkiniais.
Šie stebėjimai primena, kad atsinaujinančios energetikos plėtra, nors ir būtina siekiant mažinti taršą bei priklausomybę nuo iškastinio kuro, turi būti derinama su biologinės įvairovės apsauga.
Specialistai pabrėžia, jog norint sėkmingai tęsti energetinę transformaciją, svarbu laiku identifikuoti ir spręsti netikėtai atsirandančias ekologines rizikas.
