JAV tęsia derybas su Iranu, o pirmieji tanklaiviai jau kerta Hormūzą
Penktadienį Teherano valdžia paskelbė, kad paliaubų su JAV ir Izraeliu laikotarpiu Hormūzo sąsiauris atveriamas visiems prekybiniams laivams. JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, jog laivyba atnaujinama, tačiau kartu pranešė, kad Irano uostų blokada bus tęsiama iki galutinio susitarimo su Iranu pasirašymo.
Pokalbių poveikis jau matomas. Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi jūrų eismo stebėjimo duomenimis, šeštadienio rytą pranešė, kad per Hormūzo sąsiaurį plaukia kelių tanklaivių konvojus, pasirinkęs maršrutą į pietus nuo Larako salos, prie Irano krantų.
Remiantis „MarineTraffic“ skelbiamais duomenimis, konvojų sudaro keturi suskystintų dujų krovinius gabenantys laivai bei dar keli tanklaiviai, plukdantys naftos produktus ir chemines medžiagas. Tuo pat metu Persijos įlankos vandenyse į sąsiaurio pusę juda ir daugiau tanklaivių.
Apie situaciją aplink Iraną Donaldas Trumpas kalbėjo žurnalistams lėktuve „Air Force One“, skrisdamas iš Finikso į Vašingtoną. Prezidentas teigė esantis atsargiai optimistiškas ir pabrėžė, kad kontaktai su Teheranu tęsiasi.
„Turime žinių, gautų prieš maždaug 20 minučių, ir situacija Artimuosiuose Rytuose, susijusi su Iranu, atrodo labai gera. Netrukus sužinosime… Mes toliau kalbamės. Tikiuosi, kad viskas klostysis gerai. Daug dalykų jau išderėta ir suderinta“, – sakė D. Trumpas.
Vis dėlto JAV prezidentas neatskleidė, kokią konkrečiai informaciją gavo iš Irano, ir apsiribojo pažadu, kad netrukus situacija taps aiškesnė. „Tai turi įvykti“, – pridūrė jis.
D. Trumpas taip pat pakartojo ankstesnį teiginį, esą JAV perims visą Irano praturtintą uraną. Pasak jo, tai galėtų vykti bendradarbiaujant su Iranu, o nesutikus – „gerokai mažiau draugiška forma“.
Paklaustas apie paliaubas, kurios baigiasi antradienio naktį, D. Trumpas pripažino, kad jų pratęsimo iš anksto negarantuoja. Kartu jis patvirtino ketinantis tęsti Irano uostų blokadą ir užsiminė, kad nesusitarus iki trečiadienio JAV galėtų grįžti prie karinių veiksmų.
„Tuomet turėsime blokadą ir, deja, vėl teks pradėti mėtyti bombas“, – pareiškė D. Trumpas, nors kartu tvirtino manantis, kad susitarimą dar įmanoma pasiekti iki paliaubų pabaigos.
Savo ultimatumą iškėlė ir Teheranas. Irano parlamento vadovas Muhammadas Bageris Ghalibafas, vadovavęs Irano delegacijai derybose su Vašingtonu, pagrasino, kad Iranas gali vėl užblokuoti Hormūzo sąsiaurį, jei JAV išlaikys Irano uostų blokadą.
„Jei blokada bus tęsiama, Hormūzo sąsiauris neliks atviras“, – parašė jis. Taip pat nurodė, kad laivyba šiuo maršrutu būtų leidžiama tik gavus Irano valdžios sutikimą ir tik „nustatytu maršrutu“.
Hormūzo sąsiauris yra itin svarbus pasaulinei žaliavų rinkai. Įprastomis sąlygomis šiuo keliu gabenama apie 20 proc. pasaulyje suvartojamos naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Laivybos sutrikimai Hormūze pakėlė dujų ir naftos kainas tarptautinėse rinkose.
Prieš karą „Brent“ naftos barelis kainavo apie 70 JAV dolerių. Kovą kaina buvo pakilusi iki beveik 120 JAV dolerių. Penktadienį ji siekė beveik 100 JAV dolerių, o Iranui paskelbus apie Hormūzo atvėrimą nukrito žemiau 90 JAV dolerių.
Nepaisant šios deklaracijos, padėtis jūriniame maršrute išlieka įtempta. Bendrovė „Kpler“ penktadienį vertino, kad sąsiauris vis dar yra „praktiškai uždarytas“, o dauguma laivybos bendrovių baiminasi reisų dėl galimų minų.
Pasak leidinio „Wall Street Journal“, Iranas tarpininkams perdavė, kad ir toliau ribos laivų, kuriems bus leidžiama plaukti per Hormūzą, skaičių. Teheranas taip pat esą ketina imti tranzito mokesčius visą likusį paliaubų laikotarpį.
Dabartinė krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi nuo vasario pabaigos. Vasario 28 d. JAV ir Izraelis smogė Iranui, o Teheranas atsakė atakomis prieš Persijos įlankos valstybes. Tuomet Iranas faktiškai uždarė Hormūzo sąsiaurį – praleisdavo tik pasirinktus laivus, o šimtus kitų sulaikė. Teheranas taip pat paskelbė įvedantis mokestį už plaukimą šiuo maršrutu.
Nuo balandžio 8 d. galioja paliaubos, kurios kol kas turi tęstis iki balandžio 22 d. Savaitės pradžioje JAV paskelbė Irano uostų blokadą. Šis žingsnis, kaip teigiama, turėjo smogti Irano ekonomikai ir paskatinti Teheraną sudaryti susitarimą.
