Lenkai – vieninteliai Europos Sąjungoje: šalyje dar neįgyvendintas MiCA reglamentas
Lenkijos parlamentui dar kartą nepavyko panaikinti prezidento veto, kuris blokuoja svarbų kriptovaliutų reguliavimo įstatymo projektą. Tai pratęsė politinę aklavietę dėl to, kaip šalyje turėtų būti prižiūrimos skaitmeninės turto formos.
Penktadienį vykusiame balsavime įstatymų leidėjams pritrūko balsų, reikalingų prezidento veto atmesti. Kaip skelbia „TVP World“, pergalė būtų buvusi pasiekta surinkus 263 balsus, tačiau tiek nesurinkta: 243 parlamento nariai balsavo už veto atmetimą, o 191 jį palaikė.
Įstatymo projektą rėmė premjeras Donaldas Tuskas. Juo siekta suderinti Lenkijos teisę su Europos Sąjungos Kriptoturto rinkų reglamentu (MiCA), kuris įsigaliojo 2024 metais ir nustato taisykles kriptoturto leidimui bei saugojimui. Lenkija, anot publikacijos, išlieka vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, dar neįgyvendinusi šio bendrojo reglamentavimo.
Prezidentas Karolis Nawrockis savo sprendimą argumentuoja nuogąstavimais dėl pernelyg griežto reguliavimo, riboto skaidrumo ir galimos naštos smulkiajam verslui, nurodo „TVP World“.
Vis dėlto Vyriausybės atstovai įspėja, kad delsimas palieka investuotojus be aiškios apsaugos. Finansų ministras Andrzejus Domańskis, pasak pranešimų, teigė, jog aiškių taisyklių nebuvimas gali paversti rinką „El Doradu sukčiams“, o tiek vartotojai, tiek verslas išlieka pažeidžiami piktnaudžiavimo rizikai.
Pakartotiniai bandymai baigėsi nesėkme
Šis balsavimas – jau antras nesėkmingas bandymas įveikti prezidento veto: panaši iniciatyva buvo atmesta ir gruodį. Vis dėlto net ir po tuometinio pralaimėjimo įstatymo projektas buvo greitai grąžintas į darbotvarkę – per kelias dienas pateiktas naujas variantas.
Parlamentarai tvirtino, kad tai patobulintas projektas, tačiau kritikai teigė, jog turinys beveik nepasikeitė.
Prezidentas K. Nawrockis šių metų vasarį įstatymo projektą vetavo dar kartą. „Aš nepasirašysiu blogo įstatymo vien todėl, kad parlamentinė dauguma jį priėmė dar kartą. Blogas įstatymas, priimtas šimtą kartų, vis tiek lieka blogu įstatymu“, – tuomet sakė prezidentas.
Ginčo epicentre – „Zonda“
Politinis konfliktas įtraukė ir didžiausią šalies kriptovaliutų biržą „Zonda“, kuri, kaip pranešama, lobavo prieš šį įstatymo projektą. Įtampa dar labiau išaugo po to, kai D. Tuskas apkaltino platformą turint sąsajų su nelegaliu finansavimu, remdamasis žvalgybos informacija, esą siejančia bendrovės ištakas su Rusijos nusikalstamais tinklais.
„Bandymas įtraukti mane ir „Zonda“ į dabartinius politinius kivirčus yra toks pat absurdiškas, kaip ir žalingas Lenkijos inovacijų rinkai“, – viešai pareiškė „Zonda“ vadovas Przemysławas Kralis, pridurdamas, kad yra priverstas imtis tinkamų teisinių veiksmų, kad apgintų savo asmenines teises.
Praėjusią savaitę jis taip pat teigė nekontroliuojantis prieigos prie kriptovaliutų piniginės, kurioje, kaip skelbiama, gali būti laikoma apie 330 mln. JAV dolerių vertės turtas. Pasak jo, ši prieiga esą liko buvusiam generaliniam direktoriui Sylwesteriui Suszekui dar iki jo dingimo 2022 metais.
