Titulinis » Naujienos » Šalyje ženkliai išaugo elektros kainos, gyventojai gali sulaukti didesnių sąskaitų

Šalyje ženkliai išaugo elektros kainos, gyventojai gali sulaukti didesnių sąskaitų

„Litgrid“ pradeda elektros perdavimo linijos Kruonio HAE–Sovetskas atramų demontavimo darbus. ELTA / Dainius Labutis
„Litgrid“ pradeda elektros perdavimo linijos Kruonio HAE–Sovetskas atramų demontavimo darbus. ELTA / Dainius Labutis

Praėjusią savaitę Lietuvoje smarkiai išaugo didmeninė elektros kaina – ji pakilo 62 proc. ir pasiekė 86 eurus už megavatvalandę, skelbia „Litgrid“. Tuo pačiu laikotarpiu fiksuotas ir mažiausias šių metų elektros poreikis.

Panašios kainos vyravo ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje bei Estijoje elektra taip pat kainavo po 86 eurus už MWh. Pasak „Litgrid“, kainų šuolį lėmė sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba Baltijos ir Šiaurės regione bei penktadaliu kritusi hidroelektrinių generacija.

Trūkstamą elektros kiekį teko kompensuoti brangesnėmis šiluminėmis elektrinėmis Lietuvoje ir Estijoje.

Papildomą įtaką turėjo ir silpna vėjo generacija Suomijoje, dėl kurios padidėjo elektros eksportas iš Estijos į šią šalį. Visa tai prisidėjo prie bendro kainų augimo regione.

Įdomu tai, kad pirmą kartą per daugiau nei du mėnesius elektros kainos visose Baltijos šalyse susilygino. Tuo metu elektros suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 5 proc. ir siekė 219 gigavatvalandžių, o vietos gamyba patenkino apie 83 proc. poreikio.

Per savaitę Lietuvoje pagaminta 181 GWh elektros – tai beveik penktadaliu mažiau nei savaitę prieš tai. Didžiausią dalį vis dar sudarė vėjo elektrinės, tačiau jų gamyba smuko net 37 proc. ir siekė 85 GWh. Saulės elektrinės, priešingai, pagamino 13 proc. daugiau – 47 GWh.

Šiluminės jėgainės pagamino 22 GWh elektros, hidroelektrinės – 15 GWh, o kiti šaltiniai – dar 12 GWh. Bendrai vėjas sudarė 47 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros, saulė – 26 proc., šiluminė energija – 12 proc., hidroenergija – 8 proc., o kiti šaltiniai – 7 proc.

Importo apimtys per savaitę išaugo 24 proc. iki 100 GWh. Daugiausia elektros į Lietuvą atkeliavo iš Švedijos – 52 proc., dar 42 proc. importuota iš Latvijos, o likusi dalis – iš Lenkijos. Tuo metu eksportas sumažėjo 30 proc. ir siekė 52 GWh.

Vertinant jungčių apkrovimą, „LitPol Link“ buvo išnaudota 65 proc. kryptimi į Lenkiją ir 29 proc. į Lietuvą, o „NordBalt“ – 19 proc. kryptimi į Švediją ir 44 proc. į Lietuvą.