Vilčinskas sako, kad pats ILTE gyventojų indėlių nepriimtų, lėšas investuotų su maža rizika
Diskusijos apie tai, kaip efektyviau panaudoti gyventojų santaupas, Lietuvoje pastaruoju metu įgauna vis didesnį pagreitį.
Kalbama ne tik apie finansinę naudą, bet ir apie platesnį tikslą, kaip pinigai, kurie šiuo metu tiesiog guli sąskaitose, galėtų prisidėti prie šalies ekonomikos augimo, infrastruktūros ar net gynybos stiprinimo.
Didelė dalis gyventojų lėšų šiandien laikoma bankuose kaip indėliai. Tai saugu, tačiau šie pinigai dažnai nėra aktyviai įveiklinami. Dėl to vis dažniau ieškoma būdų, kaip suderinti saugumą su didesne grąža ir platesne nauda valstybei.
Būtent šiame kontekste atsirado siūlymas per nacionalinį plėtros banką ILTE sukurti mechanizmą, kuris leistų efektyviau panaudoti gyventojų santaupas. Vis dėlto jau dabar pabrėžiama – tai nėra paprastas sprendimas, o procesas, kuriame svarbiausia išlaikyti balansą tarp saugumo ir investavimo.
ILTE vaidmuo – ne priimti indėlius
Kaip aiškina ILTE vadovas Dainius Vilčinskas, svarbiausia suprasti vieną esminį dalyką – pats bankas gyventojų indėlių nepriimtų. Jo funkcija būtų visai kitokia.
„Kiekvieną kartą kai kalbame apie indėlius, visi suprantame, kaip tai yra jautru – vienas dalykas, apie ką tikrai kalbame, kad ILTE nepriiminės indėlių pati, ILTE veikia kaip plėtros bankas ir ILTE tik pritraukinės lėšas iš tarptautinių finansų rinkų ir skolins projektams. ILTE moka gerai skolinti ir investuoti, dabar tik klausimas, per kokį mechanizmą tos laisvos lėšos galėtų būti nukreiptos į tas sritis, kur Lietuvai labiausiai reikia“, – Eltai trečiadienį teigė D. Vilčinskas.
Tai reiškia, kad pagrindinis tikslas – ne keisti esamą bankinę sistemą, o sukurti papildomą kanalą, per kurį lėšos galėtų pasiekti svarbias ekonomikos sritis.
Saugumas – pagrindinė sąlyga
Šiuo metu mechanizmo kūrimas dar tik vystomas. Analizuojami skirtingi variantai, vertinamos rizikos, tačiau vienas principas išlieka nekintantis – gyventojų pinigai turi išlikti saugūs.
„Ką visi esame sutarę – kad jeigu toks sprendimas bus, gyventojams neturėtų kilti rizika dėl jų indėlių patikimumo, kad visos indėlių apsaugos turėtų išlikti tokios pat, kaip yra, ir geresnės, kad likvidumas turėtų nenukentėti, kad gyventojai už savo turimas lėšas gautų teisingas palūkanas“, – sakė jis.
Šis aspektas laikomas kertiniu, nes bet kokie pokyčiai finansų srityje pirmiausia vertinami per pasitikėjimo prizmę.
Investicijos – tik į mažos rizikos projektus
Kitas svarbus principas – kur būtų nukreipiamos šios lėšos. Anot D. Vilčinsko, prioritetas būtų mažos rizikos projektai, kurie leistų generuoti grąžą nekeliaujant į pavojingas investicijas.
„Faktas, kad tos lėšos bus nukreiptos į mažos rizikos projektus, kad nekiltų grėsmė gyventojų indėliams, bet kartu kad būtų gaunamos pajamos, kurias galėtų gauti gyventojai“, – teigė D. Vilčinskas.
Tai galėtų būti projektai, susiję su infrastruktūra, energetika ar kitomis strategiškai svarbiomis sritimis.
Kodėl šis klausimas apskritai kilo?
Vienas pagrindinių argumentų – didelis indėlių kiekis bankuose. Dalis šių lėšų nėra aktyviai naudojamos, todėl jų potencialas lieka neišnaudotas.
Pasak ILTE vadovo, tai tampa iššūkiu ir platesnei ekonomikai. Paskolų portfeliai neauga taip sparčiai, kaip galėtų, o dalis svarbių projektų lieka be reikalingo finansavimo.
Toks mechanizmas galėtų padėti sujungti du poreikius – gyventojų norą saugiai laikyti pinigus ir valstybės poreikį investuoti į strategines sritis.
Kada tai galėtų tapti realybe?
Kol kas aiškių terminų nėra. Pats procesas sudėtingas, reikalaujantis daug derinimų ir sprendimų.
„Tai nėra paprastas projektas, tokius projektus užtrunka sudėlioti, tai tiesiog esame procese – ILTE yra vienas iš dalyvių šiose diskusijose“, – sakė jis.
Vis dėlto diskusijos vyksta aktyviai, o sprendimai gali turėti ilgalaikį poveikį visai finansų sistemai.
Platesnis kontekstas
Anksčiau Prezidentūra yra nurodžiusi, kad toks mechanizmas galėtų leisti dalį santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose. Jose pinigai būtų prieinami bet kada, tačiau kartu generuotų palūkanas.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat yra užsiminęs apie neoficialų Europos Centrinio Banko pritarimą šiai idėjai, kas suteikia papildomo svorio diskusijoms.
Tuo tarpu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ragina vertinti rizikas ir įsitikinti, kad sistema būtų tvari net ir išaugus jos populiarumui.
Skaičiai kalba patys
Lietuvos banko duomenys rodo, kad indėlių mastas šalyje yra didelis. Pernai bankuose laikyta 78,8 mlrd. eurų, iš kurių 26,9 mlrd. sudarė Lietuvos gyventojų santaupos.
Tai rodo, kad net nedidelė šių lėšų dalis, nukreipta į ekonomikos stiprinimą, galėtų turėti reikšmingą poveikį.
Kol kas viskas dar tik planų ir diskusijų stadijoje. Tačiau jau dabar aišku viena – ieškoma būdų, kaip pinigai galėtų ne tik gulėti sąskaitose, bet ir dirbti platesnei visuomenės naudai.
