Lietuva vejasi turtingiausias šalis, atlyginimai kyla greitai, ar pavyks pasivyti lyderius?

Nuo 2010 metų atlyginimų augimas tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių buvo labai netolygus. Nors turtingiausios valstybės vis dar išsiskiria didžiausiais vidutiniais atlyginimais, sparčiausias realiųjų pajamų augimas fiksuotas visai kitur – daugiausia Vidurio ir Rytų Europoje.

„Visual Capitalist“, remdamasis OECD (The Organisation for Economic Co-operation and Development) duomenimis ir perkamosios galios paritetu pakoreguotais skaičiavimais, palygino 2024 metų vidutinius metinius atlyginimus bei jų pokytį nuo 2010 metų. Duomenys rodo ryškų skirtumą: Latvijoje realieji atlyginimai per šį laikotarpį išaugo 77 proc., o Graikijoje sumažėjo 21 proc.

Didžiausi vidutiniai atlyginimai 2024 metais buvo fiksuoti Liuksemburge, kur jie siekė 94,4 tūkst. JAV dolerių per metus. Toliau rikiavosi Islandija su 89,9 tūkst. JAV dolerių ir Šveicarija su 87,5 tūkst. JAV dolerių. Jungtinės Valstijos šiame palyginime užėmė ketvirtą vietą – 82,9 tūkst. JAV dolerių.

Vis dėlto didelės pajamos nebūtinai reiškė spartų augimą. Liuksemburge realieji atlyginimai nuo 2010 metų padidėjo 15,5 proc., Šveicarijoje – 8,2 proc., o Nyderlanduose net sumažėjo 5,1 proc. Airijoje kritimas siekė 6,1 proc., Italijoje – 7 proc., o Ispanijoje – 3 proc.

Tuo metu sparčiausiai atlyginimai augo tose šalyse, kurios pagal absoliutų pajamų lygį vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos. Po Latvijos sekė Lietuva, kur realieji atlyginimai nuo 2010 metų padidėjo 67 proc. Tarp lyderių taip pat buvo Lenkija su 38 proc. ir Vengrija su 31 proc. augimu.

Rytų Europa vejasi turtingesnes šalis

Būtent Rytų Europos rezultatai geriausiai parodo, kaip keičiasi atlyginimų žemėlapis. Nors šių šalių vidutinis darbo užmokestis tebėra mažesnis nei Vakarų Europoje, augimo tempas rodo aiškų artėjimą prie turtingesnių ekonomikų.

Ekspertai tokį pokytį paprastai sieja su didesniu produktyvumu, investicijomis ir ekonomikos poslinkiu į didesnės pridėtinės vertės veiklas. Kitaip tariant, kai kuriose mažesnes pajamas turinčiose valstybėse darbuotojai per pastaruosius penkiolika metų iš ekonomikos augimo gavo daugiau apčiuopiamos naudos nei dalyje senųjų turtingų rinkų.

Ne visur ekonomikos augimas virto didesnėmis pajamomis

Bendras paveikslas rodo ir kitą tendenciją: dalyje aukštų pajamų šalių atlyginimų augimas buvo vangus arba neigiamas. Tai reiškia, kad vien stiprus bendrasis vidaus produktas ar aukštas pragyvenimo lygis dar negarantuoja didesnės perkamosios galios darbuotojams.

Graikijos atvejis išlieka ryškiausias. Realieji atlyginimai ten nuo 2010 metų sumenko labiausiai visoje OECD, o tai siejama su ilgalaikėmis euro zonos skolų krizės pasekmėmis ir lėtu atsigavimu. Airija išsiskiria kitu paradoksu: nors šalies ekonomika augo sparčiai, tai nevirto reikšmingu realiųjų darbo pajamų kilimu gyventojams.

Vidutiniškai visoje OECD realieji atlyginimai nuo 2010 iki 2024 metų padidėjo 11 proc. Tai rodo, kad bendras augimas buvo, tačiau jo nauda tarp valstybių pasiskirstė labai nevienodai. Galiausiai vis dar daug lemia tai, kurioje šalyje žmogus dirba, nes nuo to priklauso ne tik jo atlyginimo dydis, bet ir tai, kaip greitai jis auga realiąja išraiška.