Artėja nauja ekonomikos era: dirbtinis intelektas keičia žaidimo taisykles

Dirbtinis intelektas jau keičia ekonomiką ne kaip tolima ateities idėja, o kaip dabartinis verslo, darbo rinkos ir produktyvumo veiksnys. Jo poveikis matomas beveik visur: nuo gamybos ir logistikos iki finansų, švietimo, rinkodaros ir viešųjų paslaugų.

Svarbiausias pokytis tas, kad DI leidžia greičiau atlikti dalį analitinių, administracinių ir kūrybinių užduočių. Tai reiškia, kad įmonės gali mažinti tam tikrų procesų sąnaudas, greitinti sprendimų priėmimą ir didinti darbuotojų našumą.

Tarptautinis valiutos fondas pabrėžia, kad ši technologinė banga gali paskatinti produktyvumą, pasaulio ekonomikos augimą ir pajamų didėjimą, tačiau kartu kelia ir darbo vietų bei nelygybės rizikų.

Darbo rinka keičiasi greičiau nei anksčiau

DI ekonomikai svarbus ne tik todėl, kad automatizuoja užduotis. Dar svarbiau tai, kad jis keičia pačią darbo struktūrą. Tarptautinis valiutos fondas 2024 metais skelbė, kad DI gali paveikti beveik 40 proc. darbo vietų pasaulyje. Pažangesnėse ekonomikose šis rodiklis siekia apie 60 proc., nes jose daugiau kognityvinių, biuro ir žinių ekonomikos darbų.

Vis dėlto tai nereiškia, kad tiek darbo vietų išnyks. Tarptautinė darbo organizacija 2025 metais pabrėžė, kad vienas iš keturių darbuotojų pasaulyje dirba profesijoje, kuri tam tikru mastu veikiama generatyvinio DI, tačiau dauguma šių darbų greičiau bus pertvarkyti, o ne visiškai panaikinti. Kitaip tariant, daugelyje profesijų žmogus išlieka reikalingas, bet keičiasi jo atliekamos užduotys.

Pasaulio ekonomikos forumas 2025 metų pradžioje prognozavo, kad iki 2030 metų pasaulyje gali atsirasti 170 mln. naujų darbo vietų, o 92 mln. gali būti išstumtos, tad bendras balansas vis dar būtų teigiamas. Tačiau svarbiausia čia ne bendras skaičius, o tai, kad vienos profesijos silpnės, o kitų poreikis sparčiai augs.

Didesnis našumas, bet ir didesnė atskirtis

Ekonominiu požiūriu DI vertė labiausiai siejama su produktyvumu. OECD pažymi, kad ankstyvieji duomenys rodo reikšmingą našumo potencialą, ypač ten, kur DI ne tik pakeičia rutiną, bet ir papildo darbuotojų gebėjimus. Tai ypač svarbu paslaugų sektoriuose, kuriuose didelę darbo dalį sudaro informacijos apdorojimas, tekstų rengimas, klientų aptarnavimas, planavimas ar analizė.

Kartu keičiasi ir darbdavių ieškomi gebėjimai. OECD analizė rodo, kad DI veikiamose profesijose auga ne tik technologinių, bet ir socialinių, vadybinių, analitinių bei komunikacinių įgūdžių paklausa. Tai svarbi žinia ekonomikai: kuo daugiau rutininių užduočių perima sistemos, tuo vertingesni tampa sprendimų priėmimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir gebėjimas dirbti su žmonėmis.

Tačiau nauda pasiskirsto netolygiai. Tarptautinis valiutos fondas įspėja, kad DI gali didinti pajamų nelygybę, nes daugiau laimi tie darbuotojai ir įmonės, kurie jau turi stiprius skaitmeninius įgūdžius, kapitalą ir prieigą prie technologijų. Jei valstybės nespės investuoti į perkvalifikavimą, švietimą ir socialinę apsaugą, DI gali ne tik auginti ekonomiką, bet ir gilinti atotrūkį tarp skirtingų darbuotojų grupių bei valstybių.

Dar vienas svarbus aspektas yra investicijos. Stanfordo universiteto „AI Index 2025“ nurodo, kad vien Jungtinėse Valstijose privačios investicijos į DI 2024 metais pasiekė 109,1 mlrd. JAV dolerių. Tai rodo, kad DI jau tapo ne nišine inovacija, o viena svarbiausių pasaulinio kapitalo krypčių. Ten, kur eina investicijos, dažniausiai formuojasi ir nauji verslo modeliai, produktyvumo šuoliai bei naujos rinkos.

Todėl tiksliausia sakyti, kad DI nekeičia ekonomikos vien tik per darbo vietų mažinimą. Jis keičia ją plačiau: spartina kai kurių sektorių augimą, verčia įmones peržiūrėti procesus, kelia naujus reikalavimus darbuotojų įgūdžiams ir didina spaudimą valstybėms kurti pažangesnę švietimo bei reguliavimo politiką.

Artimiausiais metais laimės tos ekonomikos, kurios gebės ne tik diegti DI sprendimus, bet ir parengti žmones dirbti kartu su šiomis sistemomis. Būtent nuo to priklausys, ar dirbtinis intelektas taps produktyvumo ir gerovės varikliu, ar dar vienu veiksniu, didinančiu ekonominę nelygybę.

Šaltiniai:

1. Tarptautinis valiutos fondas, „AI Will Transform the Global Economy. Let’s Make Sure It Benefits Humanity“, 2024 m. sausio 14 d.
   https://www.imf.org/en/blogs/articles/2024/01/14/ai-will-transform-the-global-economy-lets-make-sure-it-benefits-humanity
2. Tarptautinis valiutos fondas, „Gen-AI: Artificial Intelligence and the Future of Work“, 2024 m. sausio 14 d.
   https://www.imf.org/en/publications/staff-discussion-notes/issues/2024/01/14/gen-ai-artificial-intelligence-and-the-future-of-work-542379
3. Tarptautinė darbo organizacija, „Generative AI and jobs: A 2025 update“, 2025 m. gegužės 20 d.
   https://www.ilo.org/publications/generative-ai-and-jobs-2025-update
4. OECD, „Artificial intelligence and the changing demand for skills in the labour market“, 2024 m.
   https://www.oecd.org/content/dam/oecd/en/publications/reports/2024/04/artificial-intelligence-and-the-changing-demand-for-skills-in-the-labour-market_861a23ea/88684e36-en.pdf
5. OECD, „The impact of Artificial Intelligence on productivity, distribution and growth: Key mechanisms, initial evidence and policy challenges“, 2024 m.
   https://www.oecd.org/content/dam/oecd/en/publications/reports/2024/04/the-impact-of-artificial-intelligence-on-productivity-distribution-and-growth_d54e2842/8d900037-en.pdf
6. Pasaulio ekonomikos forumas, „Future of Jobs Report 2025: 78 Million New Job Opportunities by 2030 but Urgent Upskilling Needed to Prepare Workforces“, 2025 m. sausio 7 d.
   https://www.weforum.org/press/2025/01/future-of-jobs-report-2025-78-million-new-job-opportunities-by-2030-but-urgent-upskilling-needed-to-prepare-workforces/
7. Stanford HAI, „The 2025 AI Index Report“, 2025 m.
   https://hai.stanford.edu/ai-index/2025-ai-index-report