JAV karinės pajėgos: trijų lėktuvnešių dislokavimas Irano naftos eksportui kainuoja milijonus
JAV karinės jūrų pajėgos sutelkė tris lėktuvnešių smogiamąsias grupes aplink Iraną, o balandžio 13 dieną pradėta jūrinė kontrolė ir laivų patikros, remiantis pateiktais vertinimais, tapo reikšmingu spaudimo instrumentu Teheranui. Tyrimų duomenyse nurodoma, kad Iranas dėl šių priemonių gali netekti apie 428 mln. eurų per dieną (perskaičiuota iš 500 mln. JAV dolerių). Kartu fiksuojami ženklai apie didėjančias vidines įtampas Irano valdžios struktūrose ir neaiškumą dėl naujojo aukščiausiojo vadovo viešo matomumo.
Balandžio 27 dieną į Raudonąją jūrą per Sueco kanalą įplaukė „USS Gerald R. Ford“, kuri nurodoma kaip didžiausias JAV lėktuvnešis, dislokuotas šiame regione. Jį lydėjo du valdomųjų raketų eskadriniai minininkai – „USS Mahan“ ir „USS Winston S. Churchill“. Tyrimų pastabose pabrėžiama, kad toks lydinčių laivų derinys siejamas su „Tomahawk“ tipo sparnuotosiomis raketomis ir oro bei laivų gynybos sistemomis.
Kita smogiamoji grupė, remiantis pateikta informacija, dislokuota Arabijos jūroje ir Omano įlankoje su lėktuvnešiu „USS Abraham Lincoln“, o trečioji atvyko per Indijos vandenyną su „USS George H. W. Bush“. Šaltinio duomenimis, tai būtų pirmas atvejis per daugiau nei 20 metų, kai JAV aplink vieną valstybę vienu metu sutelkia tris lėktuvnešių grupes. Regiono rinkos dalyviai tokį telkimą vertina kaip signalą apie išaugusią laivybos ir energijos tiekimo grandinių riziką.
Trijų krypčių dislokavimas: ką reiškia „karinis narvas“ jūroje?
Pateiktose pastabose teigiama, kad trys grupės juda iš skirtingų krypčių: „Ford“ – iš šiaurės vakarų per Suecą, „Lincoln“ – iš rytų, „Bush“ – iš pietų per Indijos vandenyną. Toks išdėstymas siejamas su galimybe stiprinti jūrinę kontrolę ir riboti Irano susisiekimą jūriniais maršrutais. Analitikai paprastai pabrėžia, kad lėktuvnešių grupės yra ne tik karinė, bet ir politinė priemonė, skirta priversti oponentą perskaičiuoti eskalacijos kainą.
Duomenyse taip pat nurodoma, kad lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“ išstumia daugiau nei 100 tūkst. tonų ir gali gabenti daugiau nei 75 orlaivius. Pažymima, kad laivas varomas dviem branduoliniais reaktoriais, o tai siejama su apie 20 metų veikla be papildomo kuro. Atskirai akcentuojama elektromagnetinė lėktuvų paleidimo sistema, kuri, remiantis aprašymu, didina operacinį tempą.
Laivų patikros ir „šešėlinio“ laivyno medžioklė
Tyrimų užrašuose teigiama, kad balandžio 13 dieną jūrinės priemonės pradėjo veikti „pilnu režimu“, o per pirmąsias dvi savaites buvo patikrintas ir apgręžtas 31 laivas. Balandžio 16 dieną nurodoma priemonių apimties plėtra – įtraukiant ir su Iranu siejamus laivus visame pasaulyje, taip pat vadinamuosius „tamsiuosius“ tanklaivius, veikiančius toli nuo Persijos įlankos. Ši dalis rinkoje paprastai siejama su didesnėmis draudimo įmokomis, brangesniu frachtu ir ilgesniais maršrutais.
Ekonominis poveikis apibūdinamas kaip kasdieniai praradimai, vertinami apie 428 mln. eurų. Tuo pačiu nurodoma, kad pagrindinis Irano naftos eksporto terminalas „Kharg Island“ artėja prie saugojimo pajėgumų ribos. Jei išvežimas stringa, pateiktoje medžiagoje keliama prielaida, kad gali tekti stabdyti gavybą, o tai reikštų ne tik pajamų kritimą, bet ir technologines rizikas telkiniams.
Vidaus įtampos: IRGC vaidmuo ir sprendimų blokavimas
Pastabose cituojamas „Institute for the Study of War“ vertinimas, kad naujasis IRGC (Islamo revoliucijos gvardijos korpusas) vadas Ahmed Vahidi jūrinius incidentus Hormūzo sąsiauryje gali naudoti ir vidinei įtakai demonstruoti. Minimas ir Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas, su kuriuo, kaip teigiama, gali konkuruoti skirtingos valdžios grupės. Tokia dinamika paprastai didina sprendimų priėmimo neapibrėžtumą ir mažina prognozuojamumą tiek investuotojams, tiek prekių rinkoms.
Tyrimų medžiagoje taip pat nurodoma, kad Irano civilinė valdžia susiduria su ribotomis galimybėmis formuoti politiką. Teigiama, jog prezidento Masoud Pezeshkian bandymas skirti savo žvalgybos ministrą buvo vetuotas IRGC. Be to, užrašuose akcentuojama, kad neveikia dalis formalių sprendimų priėmimo mechanizmų, įvardijant Nacionalinio saugumo tarybą ir Ekspertų tarybą.
Neaiškumas dėl aukščiausiojo vadovo: klausimų daugėja
Vienas labiausiai aptariamų elementų pateiktuose užrašuose – daugiau nei du mėnesius trunkantis naujojo aukščiausiojo vadovo Mojtabos Khamenei viešo matomumo nebuvimas. Teigiama, kad nuo vasario 28 dienos įvykių jis nepasirodė jokiuose viešuose pasisakymuose ar įrašuose, o tai neįprasta itin centralizuotai informacijos kontrolei. Tyrimų pastabose nurodoma, kad Irano socialiniuose tinkluose plinta klausimas, kur yra šalies vadovas, o oficialių komentarų nepateikiama.
Atskirai minima Mašhade atidengta freska „Epic War martyrs“, kurioje, pagal aprašymą, pavaizduoti per JAV ir Izraelio smūgius žuvę asmenys, o tarp portretų esą atsirado ir Mojtabos Khamenei atvaizdas. Šio fakto interpretacijos pateikiamos atsargiai, pažymint, kad oficialaus patvirtinimo nėra, o versijos svyruoja nuo slėpimo saugumo sumetimais iki prielaidų apie mirtį. Tyrimų duomenyse teigiama, kad net kai kurios režimo grandys gali neturėti tiesioginės prieigos prie aukščiausiojo vadovo biuro.
Energetikos paradoksas: vartojimo ribojimai šalyje su dideliais ištekliais
Medžiagoje taip pat pateikiamas epizodas, kai Irano prezidentas per nacionalinę televiziją esą ragino namų ūkius apsiriboti dviem šviesomis. Tyrimų užrašuose šis prašymas siejamas su elektros trūkumu ir priverstiniais ribojimais, nors Iranas turi vienas didžiausių gamtinių dujų atsargų pasaulyje. Energetikos analitikai tokias situacijas dažniausiai aiškina infrastruktūros, investicijų ir tiekimo grandinių sutrikimų deriniu.
Tokia informacija didina neapibrėžtumą dėl Irano vidaus stabilumo ir jo eksporto pajėgumų artimiausiu laikotarpiu. Laivybos rinkai svarbiausias kintamasis išlieka Hormūzo sąsiaurio saugumas ir draudikų bei vežėjų rizikos vertinimai. Jei jūrinės priemonės bus plečiamos, o Irano sprendimų priėmimo centrai toliau fragmentuosis, regiono prekybos ir energetikos srautai gali patirti papildomų sukrėtimų.