„Stremio“ grįžo į „Google Play“ po 19 dienų – platforma jau turi 30 mln. naudotojų

2026 metų sausį „Google“ pašalino „Stremio“ iš „Play Store“, tačiau po 19 dienų programa grįžo su tuo pačiu programėlės identifikatoriumi. Tą patį mėnesį „Apple“ pašalino „Stremio“ iš „App Store“, o „Amazon“ išėmė ją iš „Fire TV“ ekosistemos, nors oficialus pasirodymas ten buvo įvykęs 2025 metų gruodį. Vis dėlto „Stremio“ auditorija jau perkopė 30 mln. naudotojų ribą, o platinimas išliko įmanomas net ir be didžiųjų programėlių parduotuvių.

„Stremio“ sukurta Sofijoje, ją vysto bendrovė „Smart Code OOD“, įkurta 2014 metais, o pati platforma viešai startavo 2015 metų vasario 8 dieną. Skirtingai nuo ankstesnių panašaus pobūdžio projektų, ši sistema suprojektuota kaip turinio agregatorius, kuriame piratinis turinys nėra integruotas „iš dėžutės“. Prieiga prie skirtingų šaltinių realizuojama per priedus, kuriuos kuria trečiosios šalys.

Rinkos kontekstas taip pat pasikeitė: 2025 metais transliacijų paslaugų kainos JAV kilo, daugėjo reklamos net mokamuose planuose, o dalis platformų griežtino slaptažodžių dalijimosi taisykles. „Reviews.org“ vertinimu, vidutinis JAV namų ūkis 2025 metais transliacijoms ir TV skyrė 3 350 JAV dolerių per metus, tai yra apie 2 864 eurus, arba maždaug 278 JAV dolerius per mėnesį, apie 238 eurus. Šiame fone „Stremio“ naudotojų bazė augo, o platformos atsparumas „vartininkų“ sprendimams tapo vienu iš labiausiai aptarinėjamų fenomenų technologijų ir pramogų rinkoje.

„Stremio“ kilmė: nuo „Cinematic“ prototipo iki „Smart Code OOD“

„Stremio“ kūrėjais įvardijami programuotojas Ivo Georgiev ir grafinio dizaino specialistas Dimo Stoyanov, bičiuliai iš Sofijos, kurie eksperimentavo su sprendimais nuo 2012 metų. Prieš „Stremio“ jie turėjo veikiantį prototipą „Cinematic“, o pagrindinė idėja buvo supaprastinti turinio paiešką ir peržiūrą iki vieno paspaudimo. Tokiu būdu buvo siekta spręsti ne turinio pasiūlos, o vartojimo patirties problemą, kuri daugelį metų buvo laikoma silpnąja nelegalių šaltinių vieta.

Įmonė „Smart Code OOD“ registruota Sofijoje, o „Stremio“ startas sutapo su laikotarpiu, kai 2015 metais kino industrijos asociacijos (MPAA) iniciatyvomis buvo sustabdytas „Popcorn Time“. Skirtumas tarp projektų, kaip akcentuoja technologijų bendruomenės dalyviai, buvo architektūrinis: „Popcorn Time“ piratinį srautą integravo kaip pagrindinę produkto funkciją. „Stremio“ atveju bazinė programos versija pateikiama kaip neutrali medijos aplinka, sujungianti skirtingus teisėtus šaltinius.

Priedų modelis: teisėtas „korpusas“ ir trečiųjų šalių ekosistema

„Stremio“ esmė – priedų (angl. add-ons) sistema, leidžianti trečiųjų šalių kūrėjams prijungti beveik bet kokį internetinį turinio šaltinį. Plačiausiai naudojamu priedu įvardijamas „Torrentio“, kuris renka nuorodas iš daugiau kaip 20 torrent tiekėjų, tarp jų minimi „The Pirate Bay“, „1337X“, „RARBG“ ir „Kickass Torrents“. Įsidiegus tokį priedą, platforma vartotojui gali imti veikti kaip itin plati „viskas vienoje vietoje“ transliavimo paslauga.

Esminė detalė ta, kad priedai nėra kuriami, talpinami ar tiesiogiai platinami pačios „Stremio“ komandos, o jų katalogas egzistuoja atskirai. Technologijų forumuose šis sprendimas apibūdinamas kaip modelis, suteikiantis kūrėjams teisinio atsiribojimo argumentą, nes piratinis funkcionalumas nėra būtinas naudojimui. Praktikoje tai reiškia, kad skirtingi reguliavimo ar platformų sprendimai nukreipti į „Stremio“ programą ne visada pašalina priedų ekosistemos sukurtą vartotojo vertę.

Kainų spiralė ir reklama: skaičiai, kuriuos matė vartotojai

2025 metų sausį „Netflix“ didino kainas visuose planuose, o standartinis planas be reklamos JAV pasiekė 17,99 JAV dolerio per mėnesį, tai yra apie 15,38 euro. „Disney+ Premium“ iki 2025 metų spalio pakilo iki 18,99 JAV dolerio, arba apie 16,24 euro, o „Apple TV+“ kaina pasiekė 12,99 JAV dolerio, apie 11,11 euro, ir buvo įvardytas 30 proc. augimas. Taip pat fiksuoti „HBO Max“ kainų didinimai visuose trijuose planuose.

Ryškiausias šuolis pateikiamas „YouTube TV“ atveju: mėnesio kaina pakilo iki 82,99 JAV dolerio, arba apie 70,96 euro, kai 2017 metais startavo nuo 35 JAV dolerių, tai yra apie 29,93 euro. Šis pokytis apibūdinamas kaip 137 proc. augimas per aštuonerius metus. Vartotojams papildomą nepasitenkinimą kėlė ne tik kainos, bet ir funkcijų pokyčiai, tokie kaip slaptažodžių dalijimosi ribojimai „Netflix“ nuo 2023 metų bei reklamos plėtra į mokamus planus.

Platformų sprendimai 2025–2026 metais: pašalinimai, grąžinimai ir alternatyvus platinimas

2025 metų Kalėdų dieną „Google“ sustabdė „Stremio“ platinimą „Play Store“, o viešų detalių apie sprendimo motyvus nepateikta. Kūrėjai patvirtino pašalinimą bendruomenės kanaluose, tačiau išsamesnių paaiškinimų nenurodė. 2026 metų sausio 13 dieną programa grįžo į „Google Play“, o sugrįžimas įvyko po 19 dienų.

Tą patį 2026 metų sausį „Apple“ pašalino ir „Stremio Lite“ versiją, kuri apibūdinama kaip neturinti torrent palaikymo ir piratinių priedų. „Amazon“ pašalino „Stremio“ iš savo programėlių parduotuvės, nors ji „Fire TV“ aplinkoje buvo oficialiai pasirodžiusi 2025 metų gruodį. Praktinis „Stremio“ atsparumo pagrindas siejamas su tuo, kad „Android“ įrenginiuose ją galima įsidiegti per APK iš oficialaus puslapio, o staliniuose kompiuteriuose ji apskritai nėra priklausoma nuo programėlių parduotuvių.

Atviro kūrimo įrankiai ir bendruomenės dinamika

„Stremio“ buvo paskelbusi atvirojo kodo kūrimo rinkinį SDK (angl. software development kit), leidžiantį kurti priedus pasaulinei bendruomenei. 2026 metų kovą bendruomenės kataloge fiksuota daugiau kaip 48 torrent pagrindu veikiančių priedų. Tarp minėtų priedų – „Media Fusion“, „Comet“ ir „The Pirate Bay Plus“, kuriuos, kaip teigiama, kuria anoniminiai programuotojai skirtingose šalyse.

Papildomai nurodoma, kad bendruomenė sukūrė subtitrų vertimo sprendimų, paremtų „GPT-4“ ir „Gemini“, kurie esą per mažiau nei 2 minutes gali išversti pilno filmo subtitrus. Kitas kryptingas patobulinimas – integracijos su „debrid“ tipo paslaugomis ir debesų sprendimais, tokiais kaip „Real-Debrid“ ir „Tor Box“, kai torrent failai talpinami nuotoliniuose serveriuose. Tokiu atveju vartotojas gali nebesijungti prie torrent „spiečiaus“, o tai sumažina tiesioginio dalyvavimo platinime ir IP adreso atsekamumo rizikas.

Kodėl industrijai tai tapo jautru klausimu

Kontekste minimi didžiųjų transliavimo platformų mastai: „Netflix“ turi 301 mln. prenumeratorių, „Disney+“ – 131 mln., „HBO Max“ – 127 mln.. Tuo pat metu nurodoma, kad „Netflix“ turiniui per vienerius metus skyrė daugiau kaip 17 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 14,5 mlrd. eurų. Taip pat minima, kad „Warner Bros. Discovery“ nurašė 2 mlrd. JAV dolerių turinio mokesčių tikslais, tai yra apie 1,7 mlrd. eurų.

„Stremio“ atveju akcentuojama priešinga finansavimo logika: teigiama, jog „Smart Code OOD“ nebuvo pritraukusi reikšmingo rizikos kapitalo finansavimo. Šis disbalansas kelia klausimų, kiek technologinės architektūros sprendimai ir bendruomenės kuriama vertė gali konkuruoti su didelėmis turinio investicijomis. Pramonės dalyviams tai taip pat susiję su platinimo kontrolės mechanizmais, kai net kelių didžiausių ekosistemų sprendimai nebūtinai sustabdo programinės įrangos sklaidą.

Platesnė konkurencijos aplinka: nemokamas turinys ir vartotojų elgsena

Deloitte tyrimu, nurodoma, kad 50 proc. Z kartos ir tūkstantmečio kartos vartotojų laiko „YouTube“ kūrėjų turinį lygiaverčiu transliavimo platformų turiniui. Tai signalizuoja, kad transliavimo paslaugos konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su nemokamu turiniu socialiniuose tinkluose. Tokia aplinka didina spaudimą kainodarai, reklamos modeliams ir bibliotekų stabilumui.

2024 metų gruodį išleista „Stremio“ 5 versija buvo perkurta iš esmės, o pasiekiamumas išplėstas į daugiau įrenginių tipų. Tarp palaikomų platformų minimos „Windows“, „Mac“, „Linux“, „Android“, „iOS“, „Samsung“ ir „LG“ televizoriai bei „Meta Quest“ ausinės. Tolimesnė dinamika priklausys nuo platformų politikos, priedų ekosistemos evoliucijos ir nuo to, kaip transliavimo rinkos dalyviai derins kainą, reklamą ir vartotojo patirtį.