Regioniniai verslo paslaugų centrai plečiasi į mažesnius miestus: ką tai reiškia biurų rinkai ir specialistams

Pastarąjį dešimtmetį dauguma paslaugų centrų, finansų, IT ir klientų aptarnavimo komandų buvo telkiamos didžiuosiuose miestuose. Tačiau pastaraisiais metais matyti kitokia kryptis: dalis įmonių pradeda ieškoti galimybių mažesniuose regionų miestuose.

Apie šį pokytį kalbama tiek biurų rinkoje, tiek personalo atrankos sektoriuje. Verslas vertina ne tik sąnaudų skirtumus, bet ir galimybę pritraukti naujus specialistus, sumažinti darbuotojų kaitą bei diversifikuoti veiklos rizikas.

Kas skatina paslaugų centrus žvalgytis į regionus

Vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių verslo paslaugų centrus plėstis už didmiesčių ribų, yra augančios biurų ir darbo jėgos sąnaudos centruose. Kainų skirtumas tarp sostinės ar kitų didžiųjų miestų ir regioninių centrų gali būti reikšmingas, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.

Kita priežastis yra konkurencija dėl talentų. Didžiuosiuose miestuose už patyrusius specialistus varžosi daugybė darbdavių, todėl atlyginimų lygis ir darbuotojų kaita yra aukšti. Regionuose neretai pavyksta rasti kvalifikuotų žmonių, kurie vertina stabilumą ir galimybę dirbti arčiau namų.

Nuotolinis darbas keičia plėtros logiką

Po 2020 metų daugelis paslaugų centrų įsitikino, kad dalį funkcijų galima efektyviai atlikti nuotoliniu būdu. Tai atvėrė galimybes komplektuoti komandas iš skirtingų miestų, o kartu ir apgalvotai atverti naujas lokacijas.

Dalis įmonių renkasi hibridinį modelį: branduolys lieka didmiestyje, o atskiros komandos ar funkcijos perkeliamos į mažesnius miestus. Taip sumažinama priklausomybė nuo vienos vietos, o darbuotojams suteikiama daugiau lankstumo.

Nauda regionams: darbo vietos ir vietos infrastruktūros atsigavimas

Paslaugų centrų plėtra į regionus kuria papildomas, dažnai gerai apmokamas darbo vietas. Tokie darbai paprastai reikalauja aukštesnės kvalifikacijos, moka didesnį nei vidutinį vietos atlyginimą ir siūlo aiškias karjeros galimybes.

Kartu tai daro poveikį ir miestų infrastruktūrai. Atsiradus naujiems biurams, didėja poreikis kavinėms, paslaugų įmonėms, geresniam viešajam transportui, gyvenamajam būstui. Savivaldybėms tai tampa paskata investuoti į gatves, parkavimo vietas, dviračių takus, viešąsias erdves.

Kokius miestus dažniausiai renkasi verslo paslaugų centrai

Įmonės paprastai žvalgosi miestų, kurie turi aukštąsias arba profesines mokyklas, gerą susisiekimą su didžiaisiais centrais ir bent bazinę šiuolaikinę biurų infrastruktūrą. Tai leidžia greičiau rasti darbuotojų ir užtikrinti sklandų kasdienės veiklos organizavimą.

Vertinamas ir gyvenimo kokybės aspektas: patogus atstumas iki vaikų darželių, mokyklų, sveikatos įstaigų, kultūros ir sporto infrastruktūros. Tokie kriterijai tampa vis svarbesni jaunesnei darbo jėgai, kuri renkasi ne tik darbą, bet ir aplinką, kurioje gyvens.

Iššūkiai: talentų pasiūla ir biurų pasiūlos trūkumai

Nors mažesni miestai siūlo tam tikrą sąnaudų pranašumą, jie susiduria su ribota specialistų pasiūla, ypač nišinėse srityse. Įmonėms tenka daugiau investuoti į mokymus, praktikantų programas, bendradarbiauti su vietos švietimo įstaigomis.

Kita problema yra šiuolaikiškų biurų trūkumas. Dalis regioninių miestų vis dar neturi pakankamai modernių, energetiškai efektyvių pastatų, pritaikytų paslaugų centrų poreikiams. Tokiu atveju tenka rinktis arba senesnius, renovuotinus objektus, arba statyti naujus, kas prailgina plėtros terminą.

Kaip įmonės mažina rizikas ir planuoja plėtrą

Daugelis paslaugų centrų vengia staigaus kelių šimtų darbo vietų perkėlimo į naują miestą. Dažniau pasirenkamas laipsniškas scenarijus: pirmiausia sukuriama nedidelė komanda, testuojamos procesų grandys, vertinamas vietos darbo rinkos potencialas.

Svarbus vaidmuo tenka ir partnerystei su savivaldybėmis. Įmonės domisi, ar miestai pasirengę prisidėti prie infrastruktūros gerinimo, pavyzdžiui, organizuoti viešojo transporto maršrutų korekcijas, padėti greičiau išspręsti leidimų ir projektavimo klausimus.

Ką tai reiškia biurų rinkai ir investuotojams

Biurų plėtra regionuose ilgainiui gali perbraižyti visos šalies komercinio nekilnojamojo turto žemėlapį. Jei atsiras keli sėkmingi paslaugų centrų pavyzdžiai, tai paskatins ir kitus vystytojus rizikuoti investuoti į naujus projektus ne tik sostinėje ar keliuose didmiesčiuose.

Investuotojai dažniausiai žiūri į ilgalaikę nuomos paklausą, todėl stabilūs paslaugų centrai, pasirašantys ilgesnio laikotarpio sutartis, tampa svarbiu argumentu. Kita vertus, jiems tenka vertinti ir riziką, kad dalis darbo vietų ateityje gali būti pakeistos automatizuotais sprendimais.

Perspektyvos: ar regioniniai centrai taps nauju standartu

Dabartinė tendencija rodo, kad paslaugų centrai greičiausiai ir toliau liks susitelkę keliuose stambiausiuose miestuose, tačiau regionų dalis pamažu augs. Tai labiau primena ne staigų posūkį, o nuosaikų modelio koregavimą.

Konkurencija dėl talentų nesumažės, todėl verslas bus priverstas ieškoti vis įvairesnių būdų pritraukti ir išlaikyti specialistus. Regioniniai biurai tampa viena iš priemonių šiame pakete, šalia lankstaus darbo grafiko, nuotolinio darbo ir papildomų socialinių garantijų.

Ką turėtų įvertinti nusprendusios plėstis įmonės

Prieš priimdamos sprendimą dėl naujos vietos, įmonės turėtų nuodugniai išanalizuoti bent kelias kryptis: darbo rinkos dydį ir kvalifikaciją, biurų pasirinkimą, susisiekimą, švietimo ekosistemą ir vietos savivaldos požiūrį į investuotojus.

Praktika rodo, kad sėkmingiausios plėtros istorijos gimsta ten, kur verslas ne tik atidaro biurą, bet ir aktyviai įsitraukia į miesto gyvenimą: dalijasi patirtimi su vietos mokyklomis ir kolegijomis, dalyvauja karjeros mugėse, remia profesinio orientavimo iniciatyvas. Tokia partnerystė ilgainiui naudinga abiem pusėms.