Titulinis » Naujienos » Indėliai, terminuotos sąskaitos ir obligacijos: kaip atsargiam gyventojui išsirinkti, kur laikyti santaupas

Indėliai, terminuotos sąskaitos ir obligacijos: kaip atsargiam gyventojui išsirinkti, kur laikyti santaupas

Pagrindinė iliustracija
Pagrindinė iliustracija. Nuotrauka: Markus Spiske / Unsplash.

Pastaraisiais metais gyventojai vis dažniau susiduria su klausimu, kur laikyti sukauptus pinigus, kad jie nenuvertėtų, bet kartu išliktų pakankamai lengvai pasiekiami. Klasikiniai sprendimai išlieka tie patys: einamosios sąskaitos, terminuoti indėliai ir obligacijos.

Nors produktų pavadinimai atrodo pažįstami, jų sąlygos ir rizika skiriasi. Supratus pagrindinius principus, tampa paprasčiau pasirinkti derinį, atitinkantį asmeninę situaciją ir toleruojamą svyravimų lygį.

Einamoji sąskaita: patogiausia, bet beveik nieko neuždirbanti

Dauguma žmonių pirmiausia laiko pinigus einamojoje sąskaitoje, iš kurios apmokamos sąskaitos, atsiskaitoma kortele, pervedami pinigai. Tai patogiausia vieta trumpalaikėms lėšoms, tačiau dažniausiai čia mokama labai maža ar visai nemokama grąža.

Praktinė pasekmė paprasta: jei kainos kyla, o už likutį sąskaitoje neišmokama beveik jokių palūkanų, santaupos po truputį praranda perkamąją galią. Todėl einamoji sąskaita tinkama tik trumpalaikiams poreikiams ir nenumatytoms, bet nedidelėms išlaidoms.

Terminuoti indėliai: fiksuota grąža už ribotą prieinamumą

Terminuotas indėlis yra susitarimas su banku ar kita finansų įstaiga: už tam tikrą laikotarpį sutariate palūkanų normą, kuri išmokama pasibaigus terminui arba periodiškai. Pagrindinis privalumas yra aiškumas, kiek gausite, jei neišsiimsite pinigų anksčiau laiko.

Dažniausiai galioja paprasta taisyklė: kuo ilgesniam laikotarpiui įšaldote pinigus, tuo didesnės siūlomos palūkanos. Tačiau sutarties laikotarpiu negalite laisvai naudojantis visa suma, todėl terminuotuose indėliuose patartina laikyti tik tas santaupas, kurių nereikės kas mėnesį.

Kas nutinka, jei indėlį nutraukiate anksčiau laiko

Vienas iš dažniausiai nepastebimų punktų indėlių sutartyse yra sąlygos, kas vyksta, jei prireikia atsiimti pinigus anksčiau. Įprasta, kad dalis ar visos palūkanos prarandamos, o kai kuriais atvejais gali būti taikomi papildomi mokesčiai.

Prieš sudarant sutartį verta įvertinti, ar realiai galėsite visą nurodytą laikotarpį neliesti šių lėšų. Jei abejojate, geriau rinktis trumpesnį terminą arba indėlio sumą padalyti dalimis, skirtingiems laikotarpiams.

Indėlių draudimas ir institucijos, kurioms patikite pinigus

Lietuvoje daugumos bankų ir dalies kitų kredito įstaigų indėliai yra apdrausti įstatymu nustatytu dydžiu. Tai reiškia, kad, tam tikromis sąlygomis, net ir bankui susidūrus su finansiniais sunkumais, indėlininkui kompensuojama iki nustatytos ribos.

Vis dėlto draudimas netaikomas visiems produktams ir visoms įstaigoms vienodai, todėl prieš pervedant didesnes sumas verta pasitikrinti oficialiuose šaltiniuose, kokios institucijos ir kokie produktai yra apdrausti, o kokie ne.

Obligacijos: tarpinis variantas tarp indėlio ir investavimo

Obligacija yra vertybinis popierius, kuriuo įmonė ar valstybė skolinasi lėšų už sutartas palūkanas. Skirtingai nei indėlis, obligaciją galite parduoti kitam investuotojui anksčiau laiko, tačiau jos kaina rinkoje gali svyruoti.

Privalumas tas, kad paprastai žinoma, kokią palūkanų normą mokės obligacijos leidėjas, jei laikysite iki išpirkimo dienos. Tačiau jei prireiks parduoti anksčiau, gaunama suma gali būti didesnė arba mažesnė už tai, ką sumokėjote pirkdami.

Valstybės ir įmonių obligacijos: kuo jos skiriasi

Valstybės obligacijos dažnai laikomos saugesnėmis, nes remiamos valstybės biudžetu, nors ir čia galimos išimtys. Įmonių obligacijų grąža paprastai didesnė, bet kartu didesnė ir tikimybė, kad dalis įsipareigojimų gali būti neįvykdyta.

Renkantis obligacijas svarbu įvertinti, kas yra jų leidėjas, kokia jo finansinė būklė, reputacija, ankstesnė skolos istorija. Tai padeda suvokti, kokia tikimybė, kad per visą laikotarpį bus laiku mokamos palūkanos ir grąžinta pagrindinė suma.

Kada rinktis terminuotą indėlį, o kada obligacijas

Teminė iliustracija
Teminė iliustracija. Nuotrauka: Vitaly Gariev / Unsplash.

Jei svarbiausia tikrumas, paprastumas ir nenorite stebėti rinkos, terminuotas indėlis dažnai atrodo patraukliausiai. Sutartyje nurodytos sąlygos galioja visą laikotarpį ir nesikeičia pagal rinkos svyravimus.

Obligacijos tinkamesnės tiems, kurie priima mintį, kad vertė gali šiek tiek svyruoti, ir yra pasirengę laikyti jas iki nustatytos išpirkimo datos. Tokiu atveju galima gauti potencialiai didesnę grąžą, bet kartu prisiimama papildoma rizika.

Kaip paskirstyti santaupas skirtingiems tikslams

Viena iš praktiškų taisyklių yra skirstyti santaupas pagal laiką, kada jos gali prireikti. Trijų šešių mėnesių kasdienių išlaidų rezervą patogu turėti lengvai pasiekiamoje sąskaitoje arba labai trumpalaikiame indėlyje.

Likusią dalį, skirtą tolimesniems tikslams, galima dalinti tarp ilgesnio laikotarpio indėlių ir obligacijų. Tai padeda suderinti prieinamumą su galimybe gauti bent kiek didesnę grąžą už ilgesnį laukimą.

Ką atidžiai skaityti sutartyse ir kainynuose

Pasirenkant bet kurį produktą verta skirti laiko keliems esminiams punktams: mokesčiai už sąskaitą, mokėjimus ar vertybinių popierių saugojimą, baudos ar praradimai už ankstyvą nutraukimą ir apmokėjimo tvarka.

Taip pat reikšminga atkreipti dėmesį, ar palūkanos fiksuotos, ar gali būti keičiamos, kas nutinka, jei finansų įstaiga keičia valstybę, kurioje veikia, ir kur kreiptis, jei kyla ginčas dėl sąlygų ar išmokėjimų.

Dažniausios pradedančiųjų klaidos

Viena dažniausių klaidų yra visų santaupų laikymas vienoje vietoje, dažnai tiesiog einamojoje sąskaitoje. Taip prarandama galimybė bent iš dalies kompensuoti kainų kilimą ir sukaupti daugiau ateities tikslams.

Kita klaida yra ilgam terminui įšaldyti pinigai, kurie realiai gali prireikti artimiausiais metais, pavyzdžiui, būsto atnaujinimui ar sveikatos išlaidoms. Tokiu atveju tenka nutraukti sutartis ir prarasti dalį ar visas sukauptas palūkanas.

Kaip išlikti atsargiam, bet ne per daug konservatyviam

Atsargus elgesys su pinigais nereiškia, kad viską būtina laikyti tik sąskaitoje. Net saikingas paskirstymas tarp skirtingų produktų padeda sumažinti priklausomybę nuo vienos finansų įstaigos ar vieno sprendimo.

Gerai apgalvotas planas dažniausiai susideda iš kelių dalių: kasdieniams poreikiams skirtų lėšų, vidutinio laikotarpio sumų terminuotuose indėliuose ir ilgesniems tikslams skirtos dalies obligacijose ar kituose mažesnės rizikos instrumentuose.

Ką verta peržiūrėti bent kartą per metus

Net ir itin saugūs finansiniai sprendimai nėra „įrašomi akmenyje“. Bent kartą per metus pravartu peržvelgti, ar jūsų finansiniai tikslai, išlaidos ir pajamos nepasikeitė, ir pagal tai pakoreguoti santaupų paskirstymą.

Taip pat verta palyginti skirtingų įstaigų siūlomas sąlygas, nes laikui bėgant gali atsirasti geresnių variantų, o ankstesni pasiūlymai praranda patrauklumą. Nuosaiki ir periodiška peržiūra padeda išlaikyti balansą tarp saugumo ir gaunamos grąžos.