Vidutinio dydžio IT bendrovės permąsto biurus: mažiau stalų, daugiau projektinių erdvių ir lankstus darbas
Pastarųjų metų pokyčiai darbo rinkoje paskatino daugelį IT ir kitų paslaugų sektoriaus įmonių peržiūrėti, kaip jos naudoja biuro patalpas. Po nuotolinio darbo šuolio dalis biurų liko pustuščiai, tačiau visiškai jų atsisakyti neskuba net ir skaitmeninės įmonės.
Vis dažniau pasirenkamas tarpinis variantas: mažesni, bet funkcionalesni biurai, orientuoti į komandinį darbą ir trumpus susitikimus, o ne nuolat užimamą darbo vietą. Tai tiesiogiai veikia ir nekilnojamojo turto rinką, ir darbuotojų lūkesčius, ir įmonių sąnaudas.
Biuras kaip projektų erdvė, o ne nuolatinė darbo vieta
Dalis vidutinio dydžio IT bendrovių, turinčių nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų darbuotojų, atsisako idėjos, kad kiekvienam komandos nariui būtina nuolatinė darbo vieta biure. Vietoj to akcentuojamos lanksčiai planuojamos erdvės, kuriose galima susiburti projektų komandoms.
Praktikoje tai atrodo taip: klasikinės atviros erdvės su stalų eilėmis mažinamos, jų vietą užima susitikimų kambariai, bendros dirbtuvių zonos, tylos kambariai ir kelių žmonių fokusavimo erdvės. Darbas prie kompiuterio, kuriam nereikia nuolatinio bendradarbiavimo, dažniausiai atliekamas nuotoliniu būdu.
Finansiniai motyvai: mažesni plotai ir aiškesnė grąža
Biuro pertvarkymas dažnai siejamas su būtinumu mažinti fiksuotas sąnaudas. Nuomos, komunaliniai ir biuro išlaikymo kaštai sudaro reikšmingą dalį paslaugų įmonių biudžeto, todėl neefektyviai naudojamas plotas tampa sunkiai pateisinama prabanga.
Vidutinės IT įmonės, peržiūrėjusios biurų strategiją, paprastai siekia ne tik sumažinti bendrą kvadratūrą, bet ir geriau išnaudoti kiekvieną metrą. Biuras ima veikti kaip investicija į komandinį darbą, žinių sklaidą ir naujovių kūrimą, o ne kaip brangiai kainuojanti vieta kompiuteriams ir stalams.
Kaip keičiasi susitarimai su darbuotojais ir vadovais
Perėjimas prie mažesnių biurų tiesiogiai susijęs su naujomis darbo organizavimo taisyklėmis. Įmonės dažnai derina kelis modelius: pastovias dienas biure visai komandai, savanoriškas atvykimo dienas ir visiškai nuotolines darbo vietas tam tikroms funkcijoms.
Vadovams tenka užduotis aiškiai suformuluoti lūkesčius: kada buvimas biure yra būtinas, kaip planuoti susitikimus, kokie susitarimai galioja dėl laisvų darbo vietų naudojimo ir kaip sprendžiamos situacijos, kai biuras tampa pilnas. Nuo šių sprendimų priklauso ir darbuotojų pasitenkinimas, ir komandos rezultatai.
Uždavinys įmonėms: derinti produktyvumą ir komandinį ryšį
IT sektoriuje įprasta matuoti produktyvumą pagal atliktų užduočių apimtį ir kokybę, o ne pagal laiką, praleistą biure. Tačiau vis daugiau vadovų ilgainiui pastebi, kad retas gyvas susitikimas gali apsunkinti bendrą krypčių derinimą, žinių dalijimąsi ir kolegų motyvaciją.
Dėl to nauji biurų modeliai dažniausiai siekia dviejų tikslų: išlaikyti nuotolinio darbo lankstumą ir tuo pačiu sudaryti geras sąlygas periodiniam komandos susibūrimui. Praktikoje tai reiškia, kad biuras turi būti pakankamai patrauklus, kad darbuotojai patys norėtų čia atvykti, o ne jaustųsi verčiami.
Įtaka komercinio nekilnojamojo turto rinkai
Biurų plotus mažinančios IT bendrovės verčia lanksčiau reaguoti ir patalpų savininkus. Nuomininkams vis labiau rūpi ne tik lokacija ir kaina, bet ir galimybė lanksčiai keisti planą, jungti ar skaidyti patalpas, pritaikyti technologinę infrastruktūrą nuotoliniams susitikimams.
Kai kuriuose verslo centruose pastebima tendencija patalpas pritaikyti trumpesnio laikotarpio nuomai ar dalintis aukštus tarp kelių įmonių. Tai reiškia didesnį dėmesį bendroms erdvėms, rezervuojamiems susitikimų kambariams ir paslaugoms, kurios anksčiau buvo laikomos papildoma verte, o dabar tampa standartu.
Ką tai reiškia darbuotojams ir kandidatams
Darbo skelbimuose vis dažniau akcentuojama ne tik galimybė dirbti nuotoliniu būdu, bet ir aiški biuro politika. Kandidatams svarbu suprasti, kaip dažnai reikės atvykti, kokios sąlygos siūlomos darbo vietoje ir ar bus užtikrinta reali darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
Tuo pačiu daliai darbuotojų biuras išlieka svarbia erdve karjerai ir kompetencijų augimui. Gyvi susitikimai su vadovais ir mentoriais, natūralus įsitraukimas į vidinius projektus, neformalūs pokalbiai virtuvėlėje ar po susitikimų dažnai suteikia tai, ko sudėtinga pilnai atkartoti nuotolinėse platformose.
Rizikos ir pamokos įmonėms, planuojančioms permainas
Į biurų mažinimą skubėti nesaugu, jei nėra aiškios darbo organizavimo vizijos ir veikiančių susitarimų su komandomis. Įmonėms, kurios planuoja pokyčius, specialistai pataria atlikti realų biuro užimtumo vertinimą, apklausti darbuotojus ir testuoti kelis scenarijus, o tik po to priimti ilgalaikius sprendimus dėl ploto.
Kita rizika susijusi su kultūra: jei pokyčiai įvedami staiga ir be paaiškinimo, jie gali būti suvokiami kaip vien tik taupymo priemonė. Tokiu atveju dalis darbuotojų gali pradėti dairytis kitų galimybių, ypač jei rinkoje yra kitų darbdavių, siūlančių aiškesnį lankstaus darbo modelį.
Perspektyva: biuras kaip paslauga, o ne tik adresas
Ateityje vis daugiau IT ir panašių profilių įmonių gali rinktis biurą kaip paslaugą, o ne kaip ilgalaikį turtą. Tai apima ne tik nuomą su pilna infrastruktūra, bet ir bendrus susitarimus dėl technologijų, bendradarbystės erdvių, renginių organizavimo, personalo gerovės paslaugų.
Toks modelis leidžia lengviau prisitaikyti prie darbuotojų skaičiaus pokyčių, plėtros į naujus miestus ar šalis ir išvengti sudėtingų sprendimų, susijusių su pertekliniais kvadratiniais metrais. Tačiau kartu jis reikalauja nuolatinio dialogo su komandų vadovais ir nekilnojamojo turto partneriais bei gerai apgalvotos vidinės politikos.
Vidutinio dydžio IT bendrovių patirtis rodo, kad biuras išlieka svarbia darbo aplinkos dalimi, nors ir įgauna naują paskirtį. Tie darbdaviai, kurie sugeba derinti lankstumą, aiškius susitarimus ir funkcionalų biurą, turi daugiau galimybių pritraukti ir išlaikyti specialistus bei nuosekliai valdyti savo sąnaudas.
