Vidutinio dydžio Lietuvos IT įmonei tenka apsispręsti: ar diegti dirbtinį intelektą viduje, ar pirkti paslaugas iš išorės

Dirbtinio intelekto sprendimai per kelerius metus iš eksperimentų tapo kasdienybe ir mažesnėms technologijų įmonėms. Tačiau daugelis vidutinio dydžio IT verslų Lietuvoje vis dar stovi kryžkelėje: ar kurti savo DI kompetenciją, ar remtis išoriniais partneriais ir debesų paslaugomis.

Toks sprendimas daro įtaką ne tik technologijų architektūrai, bet ir darbuotojų struktūrai, investicijoms, rizikų valdymui ir konkurencingumui. Ypač tai ryšku įmonėse, kurios perėjo nuo paprastesnių programavimo projektų prie sudėtingesnių analitikos, personalizavimo ar automatizavimo sprendimų.

Kas iš tiesų svarbu, kai kalbama apie DI diegimą IT įmonėje

Dalis Lietuvos IT įmonių DI temą iki šiol traktuoja kaip „papildomą funkciją“: integruoja tekstų generavimo įrankius ar vertėjus, bet nekeičia pagrindinių procesų. Tokia taktika leidžia greitai gauti mažų efektyvumo pagerinimų, tačiau neatsako į strateginį klausimą, kur DI turi atsidurti įmonės struktūroje.

Sprendimą komplikuoja tai, kad DI reikalauja kitokios kompetencijų kombinacijos nei tradicinis programavimas. Čia svarbūs ne tik programuotojai, bet ir duomenų inžinieriai, analitikai, sistemų architektai, teisininkai, galintys vertinti duomenų apsaugą, bei žmonės, suprantantys konkrečių klientų verslo logiką.

Vidinis DI centras: galimybė kaupti kompetenciją, bet ir nuolatinės sąnaudos

Vidutinė, tarkime, 100 ar 200 specialistų IT įmonė dažnai svarsto apie atskirą DI komandą ar net vidaus kompetencijų centrą. Toks kelias patrauklus tiems, kurie mato aiškią ilgalaikę DI paklausą tarp savo klientų ir nori kurti pasikartojančius, licencijuojamus produktus, o ne vienkartinius projektus.

Vidaus centras leidžia nuosekliai kaupti patirtį, naudoti tas pačias bibliotekas, šablonus, duomenų apdorojimo principus skirtingiems projektams. Ilgainiui mažėja priklausomybė nuo konkrečių laisvai samdomų specialistų ar partnerių, lengviau planuoti personalo ugdymą ir karjeros kelius.

Kokios rizikos ir ribojimai slypi vidiniuose DI projektuose

Nors savas DI skyrius skamba patraukliai, tai reiškia ir nuolatines fiksuotas išlaidas. Rinka šiems specialistams išlieka konkurencinga, todėl jų paieška ir išlaikymas gali tapti iššūkiu. Be to, DI projektai dažnai prasideda nuo eksperimentų, kurie nebūtinai greitai generuoja pajamas.

Kitas aspektas, apie kurį tenka galvoti, yra atsakomybė už duomenis ir rezultatų patikimumą. Kai sprendimas kurtas viduje, atsakomybė už galimas klaidas, šališką modelių elgseną ar duomenų apsaugos incidentus tenka pačiai įmonei. Tai reiškia papildomą testavimo, dokumentavimo ir atitikimo reguliavimui naštą.

Išoriniai DI partneriai ir debesų paslaugos: greitis, bet ir priklausomybė

Alternatyvus kelias yra remtis didžiųjų tiekėjų, tokių kaip „Microsoft“, „Google“ ar specializuotų DI platformų paslaugomis, o sudėtingesnius komponentus kurti kartu su nišiniais partneriais. Toks modelis leidžia greičiau startuoti, ypač jei įmonė neturi savo duomenų mokslininkų komandos.

Šiuo atveju IT įmonė dažniau veikia kaip integratorė ir sprendimų architektė: parenka tinkamas paslaugas, kuria jungtis su klientų sistemomis, rūpinasi saugumu ir procesų keitimu. Vertė atsiranda ne iš modelių kūrimo nuo nulio, o iš gebėjimo juos pritaikyti konkrečioms situacijoms.

Kaip vertinti priklausomybę nuo tiekėjų ir licencijavimo sąlygas

Renkantis išorines DI paslaugas svarbi ne tik technologinė pusė, bet ir licencijavimo, kainodaros bei duomenų saugojimo sąlygos. Vidutinės IT įmonės dažnai dirba su klientais, kurie patys turi griežtus reikalavimus duomenų vietai, šifravimui, prieigos kontrolei, todėl įmonei tenka perimti ir integruoti šiuos ribojimus.

Priklausomybė nuo vieno tiekėjo gali sukurti riziką, jei ateityje kainodara pasikeis ar paslaugos bus ribojamos tam tikrose rinkose. Todėl vis dažniau akcentuojama kelių tiekėjų strategija ir lanksti DI architektūra, kuri leistų migruoti tarp skirtingų platformų be didelių perprogramavimo darbų.

Darbuotojų struktūra: kokių kompetencijų prireiks abiem atvejais

Nesvarbu, ar DI sprendimai kuriami viduje, ar naudojamos išorinės platformos, vidutinės IT įmonės darbuotojų profiliai keičiasi. Nebepakanka vieną programavimo kalbą išmanančių specialistų, vis svarbesnis gebėjimas dirbti su duomenų srautais, API, debesų infrastruktūra ir saugumo standartais.

Prie komandų, dirbančių su klientų projektais, dažnai prisijungia duomenų architektai ir analitikai, padedantys suprasti, kokius duomenis verta rinkti, kaip juos anonimizuoti ir kiek jų iš tiesų reikia, kad DI priimtų prasmingus sprendimus. Taip pat daugėja projektų vadovų, kurie moka paaiškinti klientams, ko realiai galima tikėtis iš DI ir kur būtina palikti žmogaus kontrolę.

DI įtakos kainodarai ir verslo modeliui nebegalima ignoruoti

DI keičia ir tai, kaip IT įmonės kainodaroje vertina savo darbą. Jei anksčiau dauguma projektų buvo skaičiuojami pagal darbo valandas, DI sprendimuose vis svarbesnė tampa vertė, kurią jie generuoja galutiniam klientui: sutaupytas laikas, mažesnis klaidų skaičius, geresnės pardavimų prognozės.

Vidiniai DI produktai gali būti licencijuojami kaip paslauga, o įmonė gauna pakartotines pajamas. Tuo tarpu integravimo projektai, paremti išorinėmis platformomis, dažniau pirmiausia būna vienkartiniai, nors ir papildomi palaikymo sutartimis. Tai skatina vadovus rimčiau žiūrėti į ilgalaikius DI produktų planus, o ne tik į atskirus klientų užsakymus.

Kaip nepadaryti dažniausių klaidų pasirenkant DI strategiją

Praktika rodo, kad viena dažniausių klaidų yra bandymas spręsti viską iš karto. Vidutinės IT įmonės, užuot išsigryninusios kelias daugiausia vertės kuriančias DI kryptis, bando eksperimentuoti skirtingose srityse be aiškių prioritetų ir atsakomybės. Tai išblaško komandų dėmesį ir kuria nusivylimo atmosferą.

Kita klaida yra DI matymas tik kaip techninio projekto. Neįvertinami pokyčiai klientų procesams, darbuotojų įgūdžiams ir atsakomybei, trūksta aiškių sėkmės rodiklių, kuriuos klientai suprastų ne vien technine, bet ir finansine ar veiklos prasme.

Ką tokie sprendimai reiškia rinkai ir klientams

Vidutinio dydžio IT įmonių apsisprendimai DI srityje nulems, ar jos išliks tik rangovėmis, ar taps partnerėmis, galinčiomis pasiūlyti savo produktus ir sprendimus tarptautiniu mastu. Lietuvos rinka ribota, todėl DI srityje dažniau žiūrima į platesnę Europos ar Šiaurės Amerikos paklausą.

Klientams tai reiškia didesnį pasirinkimą tarp standartizuotų, licencijuojamų sprendimų ir individualiai jiems pritaikytų sistemų. Tačiau kartu jie turės daugiau atsakomybės vertindami, kiek giliai nori įsileisti DI į kasdienius procesus, kokius duomenis patikėti išoriniams tiekėjams ir kur būtina išlaikyti žmogaus sprendimą.

DI tapo strateginiu, o ne tik technologiniu klausimu

Per artimiausius keletą metų DI klausimas IT įmonėse vis rečiau bus paliekamas vien techniniams vadovams. Tai taps valdybų, akcininkų ir verslo plėtros tema, susijusia su atsakomybe, rizika ir galimomis naujomis pajamų eilutėmis.

Vidutinio dydžio Lietuvos IT įmonėms svarbiausia ne pasirinkti „vieną teisingą“ DI modelį, o sąmoningai apsibrėžti, kur jos nori būti vertės grandinėje: ar kurti savo produktus, ar būti patikimu integravimo partneriu. Abu keliai gali būti sėkmingi, jei sprendimai priimami apgalvotai, o ne tik reaguojant į madingas technologijų bangas.