Elektroniniai parašai ir skaitmeninė tapatybė Lietuvoje tapo kasdienybe: nuo mokesčių deklaravimo iki paskolos sutarties pasirašymo ar naujos paslaugos aktyvavimo. Vis daugiau paslaugų perkeliama į internetą, todėl klausimas, kokį būdą rinktis, tampa ne tik patogumo, bet ir saugumo tema.
Rinkoje turime kelis skirtingus sprendimus: asmens tapatybės kortelę su skaitytuvu, mobilųjį parašą SIM kortelėje, tapatybės patvirtinimą „Smart-ID“ tipo programėlėmis ar bankų identifikavimo priemones.
Nuo pasirinkimo priklauso ne tik naudojimo patogumas, bet ir rizikų lygis, atsakomybė bei tai, kaip sprendimas tiks po kelerių metų.
Kas yra kvalifikuotas ir paprastas elektroninis parašas?
Teisiškai ne visi elektroniniai parašai yra vienodi. Europos Sąjungoje skiriami keli lygiai, tačiau vartotojui aktualiausi du: kvalifikuotas elektroninis parašas ir paprastesni elektroninio patvirtinimo būdai. Tai svarbu, nes nuo to priklauso parašo teisinė galia.
Kvalifikuotas elektroninis parašas pagal ES reglamentą prilyginamas parašui ranka. Tai reiškia, kad tokia forma pasirašyta elektroninė sutartis dažniausiai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir popierinis dokumentas su jūsų ranka darytu parašu.
Paprastesni elektroninio patvirtinimo būdai dažnai naudojami prisijungimui, tapatybės patvirtinimui ar mažesnės rizikos veiksmams, bet ne visada tinka svarbioms sutartims pasirašyti.
Asmens tapatybės kortelė ir skaitytuvas: saugu, bet ne visiems patogu
Asmens tapatybės kortelė su įdiegtu elektroniniu parašu yra vienas saugiausių būdų patvirtinti tapatybę ir pasirašyti dokumentus.
Technologiškai tai laikoma stipriu sprendimu, nes privatūs raktai saugomi pačioje kortelėje, o jos naudojimui reikia žinoti PIN kodą ir turėti fizinę kortelę.
Praktikoje ši priemonė neretai apsiriboja viešosiomis e. paslaugomis ir rečiau naudojama kasdieniame gyvenime.
Vartotojams kliūva būtinybė turėti kortelių skaitytuvą, tvarkyti tvarkykles kompiuteryje ir tai, kad šis būdas nėra patogus naudojant išmanųjį telefoną. Tačiau jeigu dokumentus pasirašote retai, o saugumas jums prioritetas, tai gali būti racionalus sprendimas.
Mobilusis parašas SIM kortelėje: senbuvis, kuris dar nenurašytas
Mobiliųjų operatorių siūlomas elektroninis parašas SIM kortelėje Lietuvoje naudojamas jau ne vienerius metus. Tai patogi priemonė tiems, kurie viską nori atlikti telefonu, tačiau nenori priklausyti tik nuo programėlės paskyros ar atskirų slaptažodžių.
Šiuo atveju elektroninio parašo raktai saugomi SIM kortelėje, o vartotojas kiekvieną kartą tvirtina veiksmą įvesdamas PIN kodą tiesiog telefone.
Mobilusis parašas dažnai laikomas kvalifikuotu, todėl tinka svarbiems dokumentams pasirašyti. Trūkumas tas, kad jis susietas su konkrečiu telefono numeriu ir operatoriumi, todėl keičiant numerį ar operatorių gali tekti tvarkyti papildomus formalumus.
Programėlės tipo sprendimai: patogiausi, bet priklausomi nuo įrenginio
Pastaraisiais metais populiarūs tapo programėlėmis pagrįsti tapatybės patvirtinimo ir elektroninio parašo sprendimai, panašūs į „Smart-ID“.
Jie dažnai veikia keliuose įrenginiuose ir nereikalauja SIM kortelės keitimo. Prisijungimui ir veiksmų tvirtinimui naudojami PIN kodai arba biometriniai duomenys, pavyzdžiui, piršto atspaudas.
Tokie sprendimai patogūs, nes galima naudoti ir telefono, ir planšetės ar kito įrenginio programėlę, o vartotojo sąsaja paprastai aiški ir greita.
Tačiau čia svarbu suprasti, ar konkretus paslaugos lygis laikomas kvalifikuotu elektroniniu parašu, ar tik patikima tapatybės nustatymo priemone. Tai lemia, kokiems tikslams ją galėsite naudoti, pavyzdžiui, ar pakaks pasirašant ilgesnės trukmės nuomos ar kredito sutartį.
Bankų identifikavimas: patogu, bet dažnai ribotas naudojimas
Prisijungimas per banką su kodų generatoriais, mobiliosiomis programėlėmis ar kitais būdais daugeliui vartotojų yra įprastas. Daug paslaugų leidžia patvirtinti tapatybę per banko priemones, todėl iš vartotojo pusės tai atrodo paprasta ir gerai pažįstama.
Vis dėlto banko identifikavimas dažniau yra tapatybės patvirtinimo, o ne pilnavertis kvalifikuoto elektroninio parašo pakaitalas.
Tai reiškia, kad jis tinka jungiantis prie valstybinių portalų, privačių bendrovių savitarnos ar patvirtinant mažiau rizikingus veiksmus, bet ne visada gali būti naudojamas kaip teisiškai lygiavertis ranka rašytam parašui.
Saugumas: kokios rizikos ir kas priklauso nuo jūsų
Nors technologiniai sprendimai nuolat stiprinami, silpniausia grandis dažniausiai lieka vartotojas. Didžiausia rizika atsiranda ne tada, kai kas nors bando sulaužyti šifravimą, o kai žmogus pats neatsargiai perduoda duomenis sukčiams ar netikram puslapiui. Tai ypač aktualu programėlėms ir prisijungimams per naršyklę.
Keletas principų aktualūs visiems elektroniniams parašams ir tapatybės priemonėms: niekada neveskite PIN kodų ar prisijungimo duomenų gavę nuorodą iš laiško ar žinutės, naudokite tik žinomas oficialias programėles iš patikimų parduotuvių, reguliariai atnaujinkite įrenginių programinę įrangą ir naudokite ekrano užraktą su kodu ar biometriniais duomenimis.
Praradus telefoną ar įtarus, kad kažkas matė jūsų PIN, reikėtų kuo greičiau blokuoti priemonę ir informuoti paslaugos teikėją.
Kaip pasirinkti tinkamiausią elektroninio parašo būdą
Pasirinkimas priklauso nuo to, kaip dažnai ir kokiais tikslais pasirašote ar patvirtinate tapatybę.
Jei daugiausia naudojate viešąsias e. paslaugas ir retkarčiais pasirašote sutartis, praktiškas sprendimas gali būti asmens tapatybės kortelė su elektroniniu parašu, ypač jei nesunku pasirūpinti skaitytuvu. Tai stabilus ir nuo atskiro paslaugos teikėjo mažiau priklausomas būdas.
Jei dokumentus tvirtinate dažnai, dirbate su nuotolinėmis sutartimis ar tvarkote verslo reikalus, verta derinti kelias priemones: pavyzdžiui, turėti asmens tapatybės kortelę kaip pagrindinę, o patogioms kasdienėms operacijoms naudoti „Smart-ID“ tipo programėlę ar mobilųjį parašą SIM kortelėje.
Tokia kombinacija padeda ir tada, kai kuri nors priemonė laikinai neveikia.
Ką dar būtina įsivertinti prieš pradedant naudoti
Renkantis elektroninį parašą naudinga atkreipti dėmesį ne tik į technines savybes, bet ir į praktinius dalykus: ar sprendimas veikia keliose šalyse, ar lengva perkelti į naują įrenginį, ar yra aiškios atkūrimo procedūros, jei pamiršite PIN kodą ar prarasite telefoną.
Svarbu ir tai, kiek priklausote nuo konkretaus paslaugos teikėjo ir ar turite atsarginę priemonę.
Taip pat verta žinoti, kur saugomi jūsų duomenys ir kokią informaciją apie operacijas gali matyti paslaugos teikėjas.
Nors Lietuvoje šią sritį reguliuoja griežtesnės ES ir nacionalinės taisyklės, sąlygas ir privatumo aprašus vis tiek naudinga bent kartą atidžiai perskaityti, ypač jei elektroniniu parašu patvirtinate didelės vertės įsipareigojimus.
Ateities tendencijos
Technologijų raida rodo, kad artimiausiais metais daugės sprendimų, kurie mažiau remiasi tradiciniais slaptažodžiais ir PIN kodais.
Juos pamažu keičia biometriniai duomenys, saugesni įrenginių lustai ir įvairūs kelių veiksnių patvirtinimo deriniai. Tai turi palengvinti naudojimąsi, bet kartu reikalauja daugiau dėmesio įrenginių saugumui.
Kol kas realistiškas požiūris toks: saugiausia turėti ne vieną, o bent dvi skirtingas skaitmeninės tapatybės priemones, suprasti, kada jas naudojate ir kokią teisinę galią turi jūsų elektroninis parašas. Tai leidžia patogiai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, išlaikant sveiką atsargumą ir kontroliuojant rizikas.
