Netikėti papildomi pinigai: kaip Lietuvoje saugiai elgtis su premijomis, grąžintais mokesčiais ir paveldėjimu
Didesnė premija darbe, grąžinti mokesčiai ar gautas paveldėjimas dažnai atrodo kaip maloni finansinė sėkmė. Tačiau praktikoje būtent tokie netikėti pinigai neretai greitai išgaruoja, jei iš anksto nepagalvojama, kaip su jais elgtis.
Lietuvoje apie finansinį raštingumą kalbama vis daugiau, tačiau daugiausia dėmesio dažnai sulaukia kasmėnesnės pajamos ir išlaidos. Tuo metu vienkartinės įplaukos lieka „pilkojoje zonoje“: dalis žmonių jų net neįtraukia į savo biudžetą, nors būtent jos gali stipriai pakeisti finansinę padėtį.
Kas laikoma netikėtais pinigais ir kodėl su jais elgiamės kitaip
Netikėtais pinigais galima laikyti visas įplaukas, kurios nėra įprastos mėnesinės pajamos: darbo premijos, metinės išmokos, mokesčių permokų grąžinimas, paveldėjimas, vienkartinės dovanos pinigais, loterijų laimėjimai ar net išmokos už parduotą turtą.
Psichologai pastebi, kad tokias pajamas žmonės dažnai vertina kaip „papildomus“ pinigus, kuriuos galima išleisti lengvabūdiškiau. Skirtingai nei atlyginimą, kurį jau esame mintyse „paženklinę“ sąskaitoms, maistui ir kitoms būtinosioms išlaidoms, netikėtos įplaukos tarsi neturi aiškios paskirties.
Dažniausios klaidos: nuo impulsyvių pirkinių iki naujų įsipareigojimų
Viena dažniausių klaidų, kurią daro gyventojai gavę didesnę sumą, yra skubėjimas ją išleisti. Pirmiausia atsiranda pagunda įsigyti seniai svajotą daiktą, pakeisti automobilį ar išvykti į brangesnę kelionę, net neįsivertinus, ar tai dera prie bendros finansinės situacijos.
Antra klaida, dažnai pasitaikanti paveldėjus ar pardavus brangesnį turtą, yra naujų ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimas. Pavyzdžiui, nusiperkamas didesnis automobilis, bet pamirštama, kad nuolat augs išlaidos kurui, draudimui ir remontui, taip pat didės kasdienio gyvenimo kaštai.
Trijų žingsnių taisyklė: sustoti, suskaičiuoti, nuspręsti
Gavus papildomų pinigų, pirmas žingsnis yra sustoti ir bent kelioms dienoms atidėti sprendimus. Toks „atvėsimo periodas“ leidžia atsitraukti nuo emocijų ir sumažina impulsyvių pirkinių tikimybę, kurių vėliau gailimasi.
Antras žingsnis yra suskaičiuoti, kiek tiksliai pinigų gavote ir kokią įtaką ši suma turi jūsų bendrai finansinei būklei. Pravartu pasižiūrėti ne tik į pajamas, bet ir į turimas skolas, taupymo sumas, artimiausius planus per artimiausius vienus ar dvejus metus.
Trečias žingsnis yra priimti sprendimą, kaip šią sumą padalysite. Vietoje vieno didelio tikslo dažnai naudingiau iš anksto nuspręsti, kokia dalis bus skirta skoloms, kokia dalis santaupoms, o likusi – vartojimui ar norimų pirkinių įgyvendinimui.
Netikėti pinigai ir skolos: ką tvarkyti pirmiausia
Daugeliui Lietuvos gyventojų aktuali tema yra vartojimo skolų, skolos už komunalines paslaugas ar atidėtų mokėjimų tvarkymas. Netikėtos įplaukos čia gali atlikti svarbų vaidmenį ir padėti sumažinti finansinę įtampą ateityje.
Prieš skubant visas lėšas nukreipti skolos padengimui verta susidaryti visų įsipareigojimų sąrašą: kas mėnesį mokamas sumas, likusią skolą, delspinigius. Tai leidžia pamatyti, kurios skolos kainuoja brangiausiai ir sukelia daugiausia rizikų, jei vėluojama.
Kaip Lietuvoje praktiškai suplanuoti skolų mažinimą
Praktinis būdas yra padalinti netikėtus pinigus keliomis kryptimis: dalį skirti brangiausios skolos sumažinimui, dalį palikti nenumatytiems atvejams, dalį pasilikti kasdieniams poreikiams. Tai ypač aktualu tiems, kurie iki šiol neturėjo jokio finansinio rezervo.
Skolų mažinimas vienkartinėmis įmokomis gali sutrumpinti mokėjimo laikotarpį ir sumažinti mėnesines sąnaudas, bet svarbu įsitikinti, kad vėliau nereikės vėl skolintis buitinėms išlaidoms. Todėl visada verta pasilikti tam tikrą sumą bent kelių mėnesių būtiniausioms išlaidoms padengti.
Pagalbos fondas ir rezervas: saugumas ateičiai
Netikėtos įplaukos yra puiki proga pradėti arba sustiprinti vadinamąjį finansinį rezervą. Net kelių mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio suma sąskaitoje suteikia daugiau saugumo netikėtai susidūrus su nedarbu, ligomis ar kitais gyvenimo pokyčiais.
Lietuvoje dažnas gyventojas vis dar neturi atskiros sąskaitos ar kito aiškiai atskirto rezervo nenumatytiems atvejams. Gavus didesnę vienkartinę išmoką, verta bent dalį lėšų perkelti būtent į tokią paskirtą vietą, pavyzdžiui, atskirą einamąją ar taupomąją sąskaitą.
Mokesčių aspektas: ką būtina pasitikrinti
Netikėti pinigai ne visada reiškia, kad vėliau nereikės sumokėti papildomų mokesčių. Paveldėjimas, turto pardavimas ar tam tikros išmokos gali turėti mokestinę reikšmę, todėl prieš priimant sprendimus naudinga pasidomėti taisyklėmis ir terminais.
Praktinis žingsnis yra patikrinti, ar gauta suma deklaruojama, ar nuo jos gali tekti sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Dėl sudėtingesnių situacijų verta pasidomėti oficialia informacija arba pasikonsultuoti su mokesčių srities specialistais.
Kaip sąmoningai išleisti dalį netikėtų pinigų ir nejausti kaltės
Visą sumą nukreipti tik į skolas ar taupymą nebūtinai yra vienintelis teisingas sprendimas. Kai kurie žmonės vėliau jaučia nusivylimą, kad negalėjo pasidžiaugti netikėta sėkme, todėl atsiranda pagunda kitąkart elgtis priešingai ir viską išleisti.
Vienas iš būdų rasti balansą yra iš anksto apsibrėžti ribą, pavyzdžiui, trečdalį sumos skirti sau maloniems pirkiniams ar patirtims, o likusią dalį nukreipti finansinei padėčiai stiprinti. Taip ir pagerinama kasdienė gerovė, ir sukuriama ateities nauda.
Netikėti pinigai kaip proga peržiūrėti visą biudžetą
Gauta premija ar paveldėjimas gali tapti gera proga iš naujo įvertinti savo kasdienes pajamas ir išlaidas. Dažnai paaiškėja, kad taip pat galima koreguoti kai kuriuos įpročius ir be papildomų įplaukų pagerinti finansinę padėtį.
Peržiūrėjus biudžetą, patogu susikurti ir aiškias taisykles ateičiai: pavyzdžiui, visiems būsimiesiems „netikėtiems“ pinigams iš anksto nusistatyti procentinį pasiskirstymą tarp skolų, santaupų ir vartojimo. Tai padeda išvengti skubotų sprendimų, kai emocijos užgožia sveiką nuovoką.
Ką gali padaryti jau šiandien, net jei papildomų pinigų dar nesimato
Net jei šiuo metu negaunate didesnių premijų ar nesitikite paveldėjimo, verta iš anksto pagalvoti, kaip elgtumėtės tokioje situacijoje. Iš anksto apgalvota strategija mažina stresą ir padeda greičiau priimti apgalvotus sprendimus.
Galite susirašyti trumpą asmeninį planą: kokią dalį netikėtų pinigų skirtumėte trumpalaikiams džiaugsmams, kokią dalį nukreiptumėte rezervo kaupimui, o kiek naudotumėte skoloms sumažinti. Toks planas tampa savotišku finansiniu „saugikliu“, padedančiu saugiai išnaudoti palankias gyvenimo akimirkas.
