Net ir stabilias pajamas gaunančius žmones dažnai išmuša iš vėžių netikėtos išlaidos: gedęs automobilis, sveikatos problemos ar netikėtas pajamų sumažėjimas.
Tokiais momentais paaiškėja, ar turime bent minimalią finansinę apsaugą.
Finansinis rezervas nėra tik teorinė sąvoka iš ekonomikos vadovėlių. Tai labai praktiškas įrankis, padedantis išvengti brangių greitųjų kreditų, streso ir skubių, dažnai nepalankių sprendimų.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip žingsnis po žingsnio susikurti saugumo pagalvę ir kokius sprendimus verta apsvarstyti.
Kas yra finansinis rezervas ir kam jis reikalingas?
Finansinis rezervas dažniausiai suprantamas kaip lengvai pasiekiamų pinigų suma, skirta tik nenumatytiems atvejams.
Tai nėra lėšos atostogoms, naujam telefonui ar planuotam remontui, o pinigai, kuriuos naudojame tik tuomet, kai įvyksta kažkas netikėto.
Rezervas padeda išvengti situacijos, kai dėl vieno nenumatyto įvykio tenka skolintis, vėluoti su sąskaitomis ar parduoti daiktus.
Turint nors ir nedidelę pagalvę, lengviau derėtis su banku, lanksčiau planuoti didesnius pirkinius ir ramiau jaustis net nestabilesniais ekonominiais laikais.
Kiek pinigų laikyti saugumo pagalvėje?
Dažnai minima rekomendacija yra turėti nuo trijų iki šešių mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio rezervą. Tačiau konkreti suma priklauso nuo jūsų situacijos: šeimos sudėties, darbo stabilumo, turimų paskolų ir kitų įsipareigojimų.
Jeigu dirbate pagal terminuotą sutartį, esate savarankiškai dirbantis asmuo ar jūsų pajamos labai svyruoja, gali būti prasminga siekti didesnio rezervo.
Jei gaunate stabilų atlyginimą, neturite didelių paskolų ir gyvenate su partneriu, kuris taip pat uždirba, realus tikslas gali būti mažesnė mėnesių suma.
Kaip pradėti, jei šiuo metu beveik netaupote
Didžiausia klaida yra laukti „tobulo momento“, kai pajamos bus didesnės ar išlaidos mažesnės. Saugumo pagalvę verta kurti net ir labai mažais žingsniais, pavyzdžiui, atidedant kelis procentus nuo gaunamų pajamų.
Vienas praktiškas būdas yra nustatyti automatinį pervedimą tą pačią dieną, kai gaunate atlyginimą. Taip rezervas kaupsis „už kadro“, o ne tai, kas liks mėnesio pabaigoje, bus pervesta atsitiktinai.
Kur laikyti finansinį rezervą
Rezervas turi būti lengvai pasiekiamas ir kartu kiek įmanoma apsaugotas nuo impulsyvaus išleidimo.
Dažnas pasirinkimas yra atskira kaupiamoji ar indėlio sąskaita tame pačiame banke, kuriuo įprastai naudojatės.
Vis daugiau žmonių domisi galimybe dalį rezervo laikyti terminuotuose indėliuose, kad gautų palūkanas, o dalį palikti einamojoje ar kaupiamojoje sąskaitoje greitai prieigai.
Tokiu būdu pasiekiamas balansas tarp likvidumo ir bent minimalaus uždirbamų palūkanų dydžio.
Palūkanos ir infliacija: kaip jos veikia rezervą
Kai kalbama apie saugumo pagalvę, svarbiausias aspektas yra ne pelnas, o patikimumas ir galimybė greitai pasinaudoti lėšomis.
Tačiau visiškai ignoruoti palūkanų ir kainų augimo poveikio taip pat nereikėtų.
Jeigu ilgesnį laiką laikote jau sukauptą, didesnę sumą, pravartu pasidomėti bankų siūlomomis indėlių palūkanomis, valstybės skolos vertybiniais popieriais ar kitais konservatyviais sprendimais.
Svarbu suprasti, kokios yra rizikos, sąlygos ir ar pasirinktas produktas tinka būtent rezervui, o ne ilgesnio laikotarpio investavimui.
Kaip išsirinkti tinkamą sumą pagal savo gyvenimo etapą
Jauni, dar tik karjerą pradedantys žmonės dažnai turi mažiau įsipareigojimų, tačiau ir mažiau sukaupto turto. Jiems saugumo pagalvė yra tarsi apsauga nuo pirmųjų finansinių išbandymų, pavyzdžiui, netikėto darbo praradimo ar kraustymosi išlaidų.
Šeimos, auginančios vaikus ir turinčios būsto paskolą, dažniausiai susiduria su didesnėmis mėnesio išlaidomis. Tokiu atveju pravartu pasiskaičiuoti, kiek minimaliai kainuotų būtiniausios išlaidos kelis mėnesius, ir būtent į tokią sumą orientuoti savo rezervą.
Įpročiai, padedantys išlaikyti ir didinti rezervą
Vien sukaupti pradinę sumą nepakanka, rezervą svarbu reguliariai peržiūrėti ir pritaikyti prie pasikeitusio gyvenimo būdo. Jei padidėjo pajamos, gimė vaikas ar įsigijote paskolą, gali tekti atnaujinti tikslinę saugumo pagalvės sumą.
Naudinga kartą per metus atlikti paprastą „finansinį techninį patikrinimą“: peržiūrėti sąskaitas, išlaidas, mokesčius ir apsvarstyti, ar dabartinis rezervo dydis vis dar adekvatus.
Tai padeda išvengti situacijos, kai rezervas lieka toks pats, nors išlaidos jau seniai išaugusios.
Kaip elgtis, kai tenka naudoti rezervą
Viena vertus, psichologiškai sunku išleisti ilgai kauptas atsargas. Kita vertus, būtent tam jos ir yra skirtos.
Svarbu aiškiai sau įvardyti, kokiais atvejais rezervą naudojate, o kada vis dėlto ieškote kitų sprendimų.
Jei teko panaudoti dalį ar visą saugumo pagalvę, verta iš anksto susiplanuoti jos atkūrimo planą. Pavyzdžiui, laikinai padidinti mėnesio pervedimą į taupymo sąskaitą arba mažiau išleisti nebūtinoms išlaidoms, kol rezervas pasieks tikslinį lygį.
Ką daryti, jei šiuo metu turite įsipareigojimų
Žmonės, turintys lizingų ar paskolų, dažnai klausia, ar pirmiausia grąžinti įsipareigojimus, ar vis dėlto pradėti kaupti rezervą.
Vieno visiems tinkančio atsakymo nėra, tačiau naudinga apsvarstyti palūkanų dydį ir bendrą riziką.
Dažnai pasirenkamas tarpinis kelias: dalį laisvų lėšų skirti įsipareigojimams mažinti, o dalį nukreipti į bazinės, nedidelės saugumo pagalvės kaupimą. Tai suteikia bent minimalų apsaugos sluoksnį, jei staiga netikėtai padidėtų išlaidos ar sumažėtų pajamos.
Elektroninės priemonės
Daugelis bankų programėlių leidžia susikurti atskiras „taupymo kišenes“, nustatyti tikslus ir automatiškai pervedinėti nedideles sumas. Tai ypač patogu tiems, kurie nenori patys kiekvieną mėnesį prisiminti apie pervedimus.
Be to, galima naudotis išlaidų sekimo programėlėmis, kurios parodo, kur „nuteka“ pinigai ir kokias išlaidas realiai būtų galima sumažinti. Net kelių nedidelių įpročių pokytis dažnai leidžia atrasti lėšų saugumo pagalvei, nepajutus didelio gyvenimo kokybės kritimo.
Finansinis rezervas nėra tik konkreti suma sąskaitoje. Tai ir emocinė ramybė, kai žinote, jog netikėtumų atveju turėsite bent keletą mėnesių kvėpavimo laiko.
Net jei šiuo metu atrodo, kad atidėti lėšų beveik neįmanoma, verta pradėti nuo labai mažų sumų ir palaipsniui didinti atidėjimą.
Nuoseklumas, aiškus tikslas ir bent kartą per metus atliekama savo finansų apžvalga ilgainiui sukuria apsaugą, kuri tampa viena svarbiausių asmeninio finansinio saugumo atramų.
