Rusijoje šiais metais fiksuojami rekordiniai grynųjų pinigų išėmimai iš bankų kelia vis didesnį nerimą tiek pačiai šaliai, tiek tarptautiniams stebėtojams.
Oficialūs duomenys rodo, kad gyventojai ir įmonės spartėjančiu tempu traukia indėlius iš finansų sistemos, o dalis ekonomistų tai vadina lėto judėjimo, bet visos sistemos masto bankų bėgimu.
Net jeigu iki visiško bankų antplūdžio ir nebus prieita, šios tendencijos jau dabar riboja Rusijos galimybes finansuoti karą Ukrainoje ir palaikyti vidaus ekonomiką kreditais.
Kaip veikia bankai ir kodėl tai svarbu?
Norint suprasti, kuo pavojingi masiniai išėmimai, reikia prisiminti, ką bankai daro su indėliais. Daugelyje šalių, taip pat ir Rusijoje, bankai nelaiko visų klientų pinigų seife – jie laiko tik dalį, o likusius išskolina.
Jei, pavyzdžiui, klientas įneša 1 000 eurų, bankas gali pasilikti 100 eurų, o 900 eurų paskolinti verslui ar gyventojams.
Kol ne visi klientai vienu metu pareikalauja savo pinigų, sistema veikia sklandžiai ir sudaro didelį paskolų fondą, būtina ekonomikos augimui.
Ši vadinamoji dalinės rezervacijos bankininkystė patogi ir valdžiai. Ji gali reguliavimu paskatinti bankus pirkti valstybės skolą ar skolinti politiniu požiūriu svarbioms įmonėms palankiomis sąlygomis, taip finansuodama prioritetus ne tiesiogiai iš biudžeto.
Kreditai – svarbi Kremliaus karo finansavimo atrama
Po plataus masto invazijos į Ukrainą Rusijos bankų paskolos verslui smarkiai išaugo, nors esant tokiam šokui būtų logiška tikėtis priešingo scenarijaus.
Didelė šio augimo dalis teko karo pramonei, ginkluotei, metalurgijai ir kitoms su karu susijusioms šakoms.
Ekonomistų vertinimu, bankų kreditų plėtra karo pramonei po 2022 metų gerokai viršijo oficialiai didinamą gynybos biudžetą. Kitaip tariant, dalį karo išlaidų faktiškai prisiėmė komerciniai bankai, dažnai skolindami už žemesnes nei rinkos palūkanas, paskatinti valdžios spaudimo.
Tokia praktika trumpuoju laikotarpiu leidžia Kremliui išvengti dar didesnio biudžeto deficito, tačiau didina riziką, kad dalis paskolų karo pramonei ateityje taps blogomis skolomis ir pakenks bankų tvarumui.
Rekordiniai grynųjų srautai iš bankų
Rusijos centrinio banko duomenimis, nuo šių metų pradžios iš finansų sistemos pasitraukė apie 2,4 trilijono rublių grynųjų, tai yra dešimtys milijardų eurų.
Vien liepą iš bankų buvo ištraukta apie 700 milijardų rublių, o birželį – 400 milijardų rublių, rugpjūčio dinamika kol kas panaši į liepos.
Tai – vieni didžiausių fiksuotų grynųjų nutekėjimų per visą šiuolaikinę Rusijos istoriją. Tendencija kelia susirūpinimą, nes spartėjant išėmimams gali įsijungti savisustiprinantis mechanizmas: kuo daugiau žmonių traukia pinigus, tuo labiau nerimauja likusieji ir skuba padaryti tą patį.
Toks procesas vadinamas bankų bėgimu. Kol kas tai nėra staigus, vienos dienos masto antplūdis, tačiau sisteminis ir nuoseklus nutekėjimas jau verčia bankus riboti paskolų plėtrą ir kaupti didesnius rezervus.
Kodėl rusai traukia pinigus?
Tikslių priežasčių, kodėl indėlininkai taip greitai išima lėšas, nėra, tačiau ekonomistai dažniausiai mini keturis veiksnius. Pirmiausia – mokesčių politika.
Neseniai padidintas pridėtinės vertės mokestis nuo 20 iki 22 proc. skatina dalį įmonių ir gyventojų daugiau atsiskaityti grynaisiais, kad išvengtų dalies mokesčių.
Antra, karo Ukrainoje tęsinys didina bendrą netikrumą. Rinkose sklando nuogąstavimai, kad priverstinis kreditavimas karo pramonei gali pakenkti bankų balansams, o Ukrainos dronų atakos prieš infrastruktūrą primena, kad ir finansų sektorius nėra visiškai apsaugotas.
Trečia, kalbama apie riziką, jog valdžia gali panaudoti privačius indėlius biudžeto skylėms lopyti ar karui finansuoti.
Nors Rusijos finansų ministras viešai neigė tokį scenarijų, pastarųjų metų praktika – stambaus privataus turto konfiskavimai ir vadinamosios savanoriškos oligarchų įmokos – visuomenės pasitikėjimo nepadidina.
Ketvirta priežastis – istorinė patirtis. Vyresni rusai atsimena 1991 metų sovietinės sistemos žlugimo laikotarpį, kai po vadinamosios Pavlovo pinigų reformos dėl informacijos stokos ir bankų uždarymo kilo masinis žmonių antplūdis prie kasų ir milžiniški indėlių nuostoliai.
Pasekmės ekonomikai ir Kremliaus planams
Net jei dabartinis nutekėjimas neperaugs į visišką finansų sistemos krizę, jis jau dabar turi kainą. Bankams tenka laikyti daugiau lėšų likvidžiose atsargose ir jie gali mažiau skolinti verslui bei gyventojams.
Mažesnė kreditų pasiūla lėtina naujas investicijas ir vartojimą, o tai gali būti viena priežasčių, kodėl pastaraisiais mėnesiais Rusijos bendrojo vidaus produkto rodikliai prastėja. Ekonomistai pabrėžia, kad karo ekonomikos augimas, paremtas valstybės užsakymais, nebūtinai reiškia tvarų gyventojų gerovės didėjimą.
Be to, jei dalis paskolų karo pramonei ateityje taps nuostolingomis, nuostolius teks dengti arba pačioms finansų institucijoms, arba biudžetui, kuris ir taip spaudžiamas sankcijų ir didelių karinių išlaidų.
Visa tai nereiškia, kad vien finansų sektoriaus įtampa privers Vladimirą Putiną keisti savo strategiją. Tačiau auganti rizika bankams ir kredito stygius yra dar viena grandis platesniame spaudimo komplekse, kuris ilgainiui gali priversti Kremlių rimčiau žiūrėti į galimus derybų scenarijus.
Kol kas akivaizdu tik viena – pasitikėjimas bankais ir valstybės politika Rusijoje silpnėja, o žmonės vis dažniau renkasi laikyti pinigus ne finansų sistemoje, o grynaisiais.
Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia lėtesnį augimą, mažesnį investicijų lygį ir sudėtingesnį Kremliaus pasirinkimą tarp karo finansavimo ir vidaus ekonomikos stabilumo.
