Jungtinėse Valstijose gilėja atotrūkis tarp daugiausia ir mažiausiai uždirbančių gyventojų. Ekonomistai šią tendenciją vadina K formos ekonomika: dalies žmonių turtas auga stačiai į viršų, o kitos dalies – sustoja arba net slenka žemyn.
Skirtingai nei per ankstesnes krizes, po pandemijos atsigavimas JAV nebuvo tolygus. Turtingiausi namų ūkiai pastebimai praturtėjo, o mažiausias pajamas gaunantys gyventojai susidūrė su didesne infliacijos našta ir lėčiau augančiomis pajamomis.
Pajamų ir turto žirklės
Viršutiniam 20 proc. gyventojų sluoksniui priskiriami asmenys, kurių metinės pajamos viršija maždaug 160 000–170 000 eurų. Per pastaruosius trejus metus jų grynasis turtas padidėjo apie ketvirtadaliu – maždaug 25 proc.
Tuo metu apatinio 20 proc. sluoksnio, kurio metinės pajamos nesiekia maždaug 30 000 eurų, turtas augo vos apie 13 proc. Tai reiškia, kad turtingieji kaupia kapitalą dvigubai greičiau nei skurdžiausieji, ir nelygybė struktūriškai įsitvirtina.
Būstas ir akcijos – turtingųjų variklis
Vienas svarbiausių skirtumų – būsto nuosavybė. Didžiausias pajamas gaunantys amerikiečiai valdo daugiau nei pusę visų būsto paskolų šalyje, o mažiausių pajamų grupė – vos kelis procentus. Augant nekilnojamojo turto kainoms, turtas koncentruojasi būtent šioje viršutinėje grupėje.
Panaši situacija ir akcijų rinkoje. Viršutinis 20 proc. gyventojų sluoksnis valdo didžiąją dalį vertybinių popierių. Pastarąjį dešimtmetį, ypač po pandemijos, akcijų kainos augo smarkiai, todėl turtingųjų investicijos generavo didelę grąžą, kuri daugeliui žemesnių pajamų gyventojų tiesiog neprieinama.
Infliacija ne visiems vienoda
Dažnai manoma, kad infliacija visus veikia panašiai, tačiau duomenys rodo priešingai. Turtingiausių amerikiečių gyvenimo išlaidos per kelerius metus išaugo apie 46 proc., o skurdžiausiųjų – net apie 57 proc.
Mažesnių pajamų namų ūkiai didžiąją biudžeto dalį skiria būstui, maistui ir degalams – prekėms, kurios per pastaruosius metus brango sparčiausiai. Turtingieji daugiau lėšų skiria paslaugoms ir investicijoms, todėl infliacijos poveikis jų biudžetui santykinai mažesnis.
Vartojimas ir rinkų euforija
Nors vartotojų nuotaikos apklausose išlieka prastos, bendras vartojimas JAV nemažėja. Tai paaiškinama tuo, kad didžiąją dalį išlaidų augimo generuoja turtingiausi namų ūkiai, kuriuos drąsina kylančios akcijų ir būsto kainos.
Akcijų rinkose dominuoja godumas – pagrindiniai indeksai fiksuoja rekordus, dalį augimo skatina investicijos į dirbtinį intelektą ir technologijų sektorių. Tuo pat metu aukštos naftos ir degalų kainos skaudžiausiai smogia būtent žemesnių pajamų žmonėms.
Ilgalaikėje perspektyvoje K formos ekonomika kelia riziką socialinei sanglaudai ir politiniam stabilumui. Jei turto ir galimybių atotrūkis toliau didės, vis daugiau gyventojų jausis palikti už borto, o tai gali virsti tiek ekonominiais, tiek politiniais sukrėtimais.
