Elektromobilis dažniausiai kainuoja daugiau nei panašios klasės benzininis automobilis, todėl mažesnės išlaidos elektrai didesnės pirkimo kainos nekompensuoja iš karto. Finansinis lūžio taškas pasiekiamas tik nuvažiavus tam tikrą atstumą. Mūsų skaičiavimuose jis siekia maždaug 68–99 tūkst. kilometrų.
Didžiausią įtaką turi automobilio pirkimo kainų skirtumas ir tai, kur elektromobilis kraunamas. Kraunant namuose už 0,25 euro/kWh, sutaupoma daugiau, o viešoje stotelėje už maždaug 0,38 euro/kWh – mažiau. Svarbi ir metinė automobilio rida.
Kiek kainuoja nuvažiuoti 100 kilometrų?
Palyginimui galima pasirinkti vidutinį elektromobilį, sunaudojantį apie 18 kWh elektros 100 kilometrų. Jei namuose viena kilovatvalandė kainuoja 0,25 euro, 100 kilometrų kelionė atsieitų apie 4,50 euro. Per 10 tūkst. kilometrų elektrai būtų išleista apie 450 eurų.
Panašaus dydžio benzininis automobilis gali sunaudoti apie 7 litrus degalų 100 kilometrų. Benzinui kainuojant 1,70 euro už litrą, 100 kilometrų atsieitų 11,90 euro. Per 10 tūkst. kilometrų degalams būtų išleista apie 1190 eurų.
Taigi kraunant elektromobilį namuose skirtumas siektų apie 7,40 euro kas 100 kilometrų. Per 10 tūkst. kilometrų būtų sutaupoma apie 740 eurų. Nuvažiavus 100 tūkst. kilometrų, vien energijos sąnaudų skirtumas pasiektų maždaug 7400 eurų.
Kada atsiperka didesnė elektromobilio kaina?
Tarkime, panašios komplektacijos benzininis automobilis kainuoja 25 tūkst. eurų, o elektromobilis – 30 tūkst. eurų. Pradinis kainų skirtumas tuomet siekia 5 tūkst. eurų. Šią sumą elektromobilis turi kompensuoti mažesnėmis naudojimo išlaidomis.
Kraunant namuose ir kas 100 kilometrų sutaupant 7,40 euro, 5 tūkst. eurų skirtumas būtų padengtas maždaug po 67,6 tūkst. kilometrų. Važiuojant po 10 tūkst. kilometrų per metus, tam prireiktų beveik septynerių metų. Nuvažiuojant 20 tūkst. kilometrų per metus – maždaug 3,4 metų.
Tai supaprastintas skaičiavimas, paremtas energijos ir degalų sąnaudomis. Realią automobilio naudojimo kainą keičia techninė priežiūra, draudimas, padangos, finansavimo išlaidos ir likutinė vertė. Įtakos gali turėti ir elektromobiliui suteikta finansinė parama.
Viešose stotelėse sutaupoma mažiau
Ne visi vairuotojai turi galimybę elektromobilį krauti namuose. Jei viešoje stotelėje viena kilovatvalandė kainuoja apie 0,38 euro, 18 kWh elektros 100 kilometrų kainuotų maždaug 6,84 euro. Tai vis dar gerokai mažiau už mūsų pavyzdyje apskaičiuotus 11,90 euro benzinui.
Tokiu atveju elektromobilis sutaupytų apie 5,06 euro kas 100 kilometrų. Per 10 tūkst. kilometrų susidarytų maždaug 506 eurų skirtumas. Per 100 tūkst. kilometrų būtų sutaupoma apie 5060 eurų.
Jeigu elektromobilis kainuotų 5 tūkst. eurų daugiau, kraunant jį po 0,38 euro/kWh kainų skirtumas atsipirktų maždaug po 99 tūkst. kilometrų. Kraunant namuose už 0,25 euro/kWh, pakaktų maždaug 68 tūkst. kilometrų. Skirtumas – daugiau nei 30 tūkst. kilometrų.
Didelė metinė rida elektromobiliui palankesnė
Kuo daugiau važiuojama, tuo greičiau mažesnės energijos sąnaudos kompensuoja didesnę elektromobilio kainą. Nuvažiuojant vos 5–8 tūkst. kilometrų per metus, lūžio taško gali tekti laukti ilgai. Automobilis iki tol gali būti jau pakeistas kitu.
Važiuojant 20 tūkst. kilometrų per metus ir daugiausia kraunant namuose, energijai būtų sutaupoma apie 1480 eurų per metus. Esant 5 tūkst. eurų pradiniam kainų skirtumui, jis būtų padengtas maždaug per 3,4 metų. Kraunant viešai už 0,38 euro/kWh, tam reikėtų beveik penkerių metų.
Dar ryškesnis skirtumas atsiranda nuvažiuojant 30 tūkst. kilometrų per metus. Kraunant namuose per metus energijai būtų sutaupoma apie 2220 eurų. Pradinis 5 tūkst. eurų skirtumas tuomet teoriškai atsipirktų maždaug per 2,3 metų.
Naudotas elektromobilis gali apsimokėti greičiau
Visai kitokia matematika atsiranda naudotų automobilių rinkoje. Jei panašaus amžiaus elektromobilio ir benzininio automobilio kainos beveik susilygina, nebereikia kompensuoti 5 tūkst. eurų pradinio skirtumo. Mažesnės energijos sąnaudos tuomet finansinę naudą gali duoti nuo pirmųjų kilometrų.
Tačiau perkant naudotą elektromobilį itin svarbi baterijos būklė. Sumažėjusi jos talpa reiškia trumpesnį realų nuvažiuojamą atstumą. Brangus baterijos remontas gali panaikinti nemažą dalį anksčiau sutaupytų pinigų.
Todėl reikėtų vertinti ne tik automobilio kainą ir elektros sąnaudas. Svarbi baterijos likutinė talpa, garantija ir konkretaus modelio patikimumas. Reikėtų palyginti ir numatomą abiejų automobilių vertę po kelerių metų.
Paprasta formulė kiekvienam vairuotojui
Apytikslį atsipirkimo tašką galima apskaičiuoti pagal savo automobilį ir elektros tarifą. Pirmiausia reikia nustatyti elektromobilio ir benzininio automobilio pirkimo kainų skirtumą. Tada apskaičiuoti, kiek sutaupoma nuvažiavus vieną kilometrą.
Mūsų pavyzdyje namuose įkrauto elektromobilio 100 kilometrų kainuoja 4,50 euro, o benzininio – 11,90 euro. Skirtumas yra 7,40 euro, arba 0,074 euro kilometrui. 5 tūkst. eurų padalijus iš 0,074 gaunamas maždaug 67 600 kilometrų lūžio taškas.
Kraunant viešoje stotelėje už 0,38 euro/kWh, elektromobilio 100 kilometrų kainuoja 6,84 euro. Sutaupymas sumažėja iki 5,06 euro, arba 0,0506 euro kilometrui. 5 tūkst. eurų padalijus iš šios sumos gaunamas maždaug 98 800 kilometrų lūžio taškas.
Taigi šiame pavyzdyje nėra vieno atsakymo, kad elektromobilis pradeda apsimokėti būtent po konkretaus atstumo. Daugiausia kraunant namuose riba būtų apie 68 tūkst. kilometrų, o naudojantis 0,38 euro/kWh kainuojančiomis viešomis stotelėmis – apie 99 tūkst. kilometrų. Kuo mažesnis pradinis automobilių kainų skirtumas, tuo šios ribos pasiekiamos greičiau.
