Darbo pasaulis žengia į naują pramoninę revoliuciją, kurią skatina staigiai tobulėjantis dirbtinis intelektas. Viena ryškiausių naujų krypčių – vadinamasis agentinis dirbtinis intelektas, galintis savarankiškai atlikti vis daugiau užduočių ir priimti sprendimus be nuolatinės žmogaus priežiūros.
Agentiniai sprendimai jau testuojami didelėse organizacijose ir žada iš esmės pakeisti kasdienius darbo procesus, vadovavimą ir net pačią organizacijų struktūrą.
Kas yra agentinis DI?
Agentinis dirbtinis intelektas veikia tarsi „užsuktas žaislas“: jam suteikiama prieiga prie įvairių sistemų, apibrėžiamas tikslas ir jis pats planuoja, kokių žingsnių imtis. Toks DI gali apdoroti dokumentus, analizuoti kalendorius, bendrauti su klientais ir darbuotojais, pirkti prekes ar teikti ataskaitas.
Didžiosios technologijų bendrovės jau pristatė sprendimus, gebančius atlikti sudėtingas, kelių etapų užduotis. Pavyzdžiui, „OpenAI“ pristatytas „ChatGPT“ agentas turėtų ne tik apibendrinti informaciją iš kalendoriaus ir kitų šaltinių, bet ir pats pasiūlyti planus – nuo susitikimų iki strateginių apžvalgų.
Agentai diegiami įvairiuose darbo ciklo etapuose: jie padeda atrinkti kandidatus, įdarbinti naujus žmones, tvarkyti išlaidų kompensavimą, aptarnauti klientus ir generuoti projektų idėjas.
Hype, rizikos ir „agentinis plovimas“
Tarptautinės tyrimų bendrovės prognozuoja, kad agentinio DI naudojimas per artimiausius metus smarkiai išaugs. Vis dėlto, anot ekspertų, didelė dalis šiandieninio entuziazmo yra grynas triukšmas: į DI plėtrą investuota dešimtys milijardų eurų, tačiau dar neaišku, koks bus tikrasis „stebuklingas produktas“.
Akcentuojama ir rizika, kad kompanijos gali tapti bandymo poligonu ne iki galo veikiančioms sistemoms. Kalbama apie „agentinį plovimą“ – situaciją, kai agentinis DI parduodamas kaip jau veiksmingas ir visiškai savarankiškas, nors realybėje tokios technologijos dar neegzistuoja.
Dabartiniai modeliai dažnai klysta, linkę pateikti statistiškai „vidutiniškus“ atsakymus ir reikalauja nuolatinės žmonių priežiūros. Todėl daugelis atsakingų įmonių pirmiausia testuoja sistemas siauresnėse srityse ir tik vėliau plečia taikymą.
Darbo prasmė, pasitikėjimas ir org. struktūra
Optimistai tikisi, kad agentinis DI atlaisvins žmones nuo monotoniškų, pasikartojančių, taisyklėmis grįstų užduočių ir leis daugiau laiko skirti kūrybiškumui, sudėtingam sprendimų priėmimui ir žmogiškiems santykiams. Tikimasi, kad tai gali sustiprinti organizacijų gebėjimą kurti prasmingesnes paslaugas ir produktus.
Kita vertus, kyla klausimų dėl pasitikėjimo. Pasak pasitikėjimo tyrinėtojos Rachel Botsman, kiekvieną kartą, kai prašome žmogaus naudoti naują sistemą, reikalaujame „pasitikėjimo šuolio“. Žmonės natūraliai linkę laikytis pažįstamų, saugių modelių ir atsargiai vertina technologijas, kurių veikimo iki galo nesupranta.
Ypatingą nerimą kelia tai, kad šiandien pirmą kartą istorijoje riba tarp pasitikėjimo žmogumi ir pasitikėjimo technologija tampa beveik nematoma. Agentai bendrauja natūralia kalba, imituoja žmogišką elgesį, todėl kyla pavojus supainioti įrankį su tikru kolega.
Jei agentinis DI ilgainiui pakeis dalį pareigybių, gali kisti tradicinės hierarchinės organizacijų schemos. Ekspertai prognozuoja mažiau rigidiškas struktūras, kuriose dalį funkcijų atliks ne žmonių komandos, o agentų „sluoksniai“, integruoti į procesus nuo atrankos iki valdymo.
Šiuo metu DI galimybės dar dažnai lenkia realų pritaikymą, tačiau technologijų raida yra tokia greita, kad vadovams ir darbuotojams teks labai greitai apsispręsti, kokius agentinio DI sprendimus įsileisti. Nuo šių pasirinkimų priklausys ne tik darbo našumas, bet ir tai, kaip ateityje suvoksime žmogišką darbą ir atsakomybę.
