Didžiausia Europos ekonomika, ilgą laiką skendėjusi stagnacijoje, rodo pirmuosius tvaresnio atsigavimo ženklus. Naujausi duomenys rodo, kad Vokietijos bendrasis vidaus produktas antrąjį šių metų ketvirtį augo 0,3 proc., o verslo pasitikėjimą matuojantis Ifo indeksas kyla.
Ifo Ekonominių tyrimų instituto vadovas Clemensas Fuestas pabrėžia, kad tai nėra trumpalaikė anomalija. Pasak jo, Vokietijos ekonomika po keleto itin sudėtingų metų pagaliau stabilizuojasi.
Augimą palaiko valstybės išlaidos
Fuestas aiškina, kad dabartinį atsigavimą daugiausia palaiko didesnės valstybės išlaidos. Vyriausybė didina investicijas į gynybą, infrastruktūrą, taip pat vykdo skolintomis lėšomis finansuojamus projektus.
„Šios skolintomis lėšomis finansuojamos išlaidos stabilizuoja ekonomiką, ypač gynybos ir infrastruktūros srityse, įtraukdamos platų tiekėjų ratą“, – sakė Fuestas.
Jo teigimu, pastaraisiais mėnesiais atsigauna ir eksportas. Nors Vokietijos įmonėms ir toliau sunku Kinijoje ir Jungtinėse Valstijose, geresni rodikliai fiksuojami kitose rinkose, ypač Europoje.
Gamyba persitvarko, lyderystė keičiasi
Vokietijos pramonė išgyvena struktūrinį virsmą. Labiausiai spaudimą jaučia automobilių ir chemijos sektoriai, kurie turi prisitaikyti prie elektromobilumo, griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų ir brangesnės energijos.
„Automobilių pramonės prisitaikymo procesas dar nesibaigė, o mažėjant mastui kyla klausimas, ar pavyks išlaikyti konkurencingas sąnaudas“, – teigė Fuestas.
Kita vertus, daugiau optimizmo suteikia mašinų gamybos, elektronikos ir informacinių technologijų sektoriai. Įmonės investuoja į skaitmenizaciją, dirbtinį intelektą ir naują įrangą, o tai generuoja paklausą tiek pramonės, tiek paslaugų teikėjams.
Spaudimas iš Kinijos ir energetikos iššūkiai
Vokietijos gamintojai vis stipriau jaučia konkurenciją iš Kinijos, ypač automobilių, baterijų ir atsinaujinančios energetikos srityse. Greitai augantis kiniškų automobilių eksportas į Europą kelia nerimą tradiciniams gamintojams.
„Akivaizdu, kad artimiausiais metais spaudimas iš Kinijos bus milžiniškas, ir jo neįmanoma neutralizuoti vien protekcionistinėmis priemonėmis“, – sakė Fuestas.
Jis pabrėžia, kad Europos gamintojai turi susitelkti į sritis, kur vis dar turi technologinį pranašumą, ir spartinti inovacijas, o ne pasikliauti prekybos barjerais.
Reikia reformų ir lankstesnės darbo rinkos
Ifo vadovas teigia, kad vien fiskalinio skatinimo nepakanka. Būtinos gilesnės struktūrinės reformos, ypač darbo rinkoje ir reguliavimo srityje.
„Dabartinė sistema per daug orientuota į esamų darbo vietų išsaugojimą, o mums reikia palengvinti žmonių perėjimą į naujas šakas ir paskatinti kurti naujas įmones“, – teigė Fuestas.
Jo nuomone, būtina mažinti biurokratiją, spartinti leidimų ir planavimo procedūras, taip pat reformuoti pensijų ir sveikatos apsaugos sistemas, kad jos išliktų tvarios senėjančios visuomenės sąlygomis.
Ateities perspektyva – nuosaikiai optimistinė
Nors geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir aukštesnės energijos kainos išlieka rizikos veiksniu, Vokietijos įmonės per pastaruosius metus išmoko lanksčiau valdyti tiekimo grandines ir ieškoti alternatyvių žaliavų tiekėjų.
Fuestas prognozuoja, kad šiais metais Vokietijos ekonomika gali augti apie 1 proc. Tai toli nuo ankstesnio sparčiojo augimo, tačiau po ilgo sąstingio toks rezultatas būtų aiškus posūkis į geresnę pusę.
Pasak jo, svarbiausia, kad šalis išnaudos dabartinę stabilizaciją spartindama struktūrinius pokyčius ir stiprindama savo konkurencingumą naujose, aukštos pridėtinės vertės srityse.
