Lietuva ir Latvija dažnai lyginamos kaip artimos Baltijos kaimynės, tačiau ekonominiai rodikliai rodo vis didesnį atotrūkį. Eurostato duomenimis, 2023 metais Lietuvos realusis BVP vienam gyventojui siekė apie 15 330 eurų, o Latvijos – 13 300 eurų, ir ši skirtis per pastarąjį dešimtmetį tik augo.
Latvijos buvęs socialinių reikalų ir darbo ministras, ekonomistas Gatis Egliūnas viešai įvardijo penkias priežastis, kodėl, jo vertinimu, Lietuva aiškiai pirmauja. Diskusijoje dalyvavęs ir buvęs Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis (interviu pateiktas su jo lietuvišku kolega – dabartiniu ministru), patvirtino daugelį šių įžvalgų.
Lietuvių mentalitetas ir verslumas
Pirmasis Egliūno akcentas – kitoks lietuvių požiūris į verslą ir riziką. Jo manymu, lietuviai nuo mokyklos lavina pasitikėjimą savimi, ambiciją ir polinkį imtis sprendimų.
„Lietuvių mentalitetas labiau orientuotas į siekius ir rezultatus, jie labiau pasitiki savimi ir nebijo prisiimti atsakomybės“, – sakė Gatis Egliūnas.
Jis pažymi, kad latviai nėra mažiau gabūs, tačiau dažniau linkę atsargiai laukti, o ne veikti. Tai matyti ir tarptautiniuose kultūros tyrimuose, kur Lietuvos motyvacija pasiekti sėkmę vertinama aukščiau nei Latvijos.
Mokesčiai, investicijos ir viešasis sektorius
Antra svarbi kryptis – darbo apmokestinimas. Per daugiau nei septynerius metus Lietuva reikšmingai sumažino darbo jėgos mokestinę naštą, taip sustiprindama gamybos sektoriaus konkurencingumą ir pritraukdama užsienio investicijas, ypač po pandemijos, kai Vakarų įmonės ieškojo alternatyvų Kinijai.
Trečia – gudrus Vilniaus savivaldybės, Lietuvos banko ir Vyriausybės bendradarbiavimas. Dar prieš dešimtmetį taip pavyko pritraukti verslo paslaugų centrus, tokius kaip „Danske Bank“, „SEB“, „Moody’s“, „Nasdaq“, o vėliau – finansinių technologijų lyderius, tarp jų ir „Revolut“.
Pasak buvusio ministro, svarbus vaidmuo teko ir institucijų vadovams, kurie elgėsi kaip partneriai verslui, o ne vien prievaizdai. Jie aktyviai pristatė Lietuvą investuotojams, siūlė pagalbą licencijų ir leidimų procese.
Ketvirta priežastis – viešojo sektoriaus profesionalumas. Lietuvoje aukščiausio lygio valstybės tarnautojai mažiau susieti su viena politine jėga, todėl daugiau spaudimo teikiama efektyvumui ir rezultatams, o ne lojalumui.
Skirtingi keliai po Sovietų Sąjungos
Penktasis Egliūno argumentas susijęs su skirtinga ekonomikos struktūra. Latvijos modelis ilgai rėmėsi tranzito ir nerezidentų bankininkystės sektoriumi, kuriame veikė ir senieji saugumo tinklai. Šis modelis sugriuvo po 2018 metų finansinio sektoriaus krizės ir Rusijos karo prieš Ukrainą.
Lietuva tuo metu kryptingai plėtojo pramonę, orientuotą į Vakarų rinkas, kaupė vietinį kapitalą ir reinvestavo jį šalies viduje. Tai leido greičiau atsitiesti po krizių ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus, įskaitant iš Baltarusijos ir Ukrainos.
Ką Lietuva gali pasimokyti iš Latvijos?
Nors palyginimai dažniausiai palankūs Lietuvai, patys pašnekovai pabrėžia ir Latvijos stiprybes. Viena jų – geresnis Rygos oro susisiekimas, padedantis turizmui ir investicijoms, taip pat santykinai geresnis būsto įperkamumas, lyginant su Vilniumi.
Anot Lietuvos atstovų, gyvenimo kokybę rodo ne tik pajamos, bet ir tokie rodikliai kaip Pasaulio laimės indeksas bei gyventojų lūkesčiai. Pastaraisiais metais Lietuva čia sparčiai kyla, o dalis emigrantų grįžta, matydami gerėjančias galimybes.
Abi šalys, pripažįsta pašnekovai, turi ką pasimokyti viena iš kitos, tačiau Lietuvos pavyzdys rodo, kad nuoseklus dėmesys investicijoms, talentams ir institucijų kokybei gali per dešimtmetį iš esmės pakeisti ekonominę trajektoriją.
