Rusijos ekonomika pastaruoju metu patiria vis didesnį spaudimą. Naujausi rodikliai rodo, kad šalis artėja prie giliausios krizės per pastaruosius du dešimtmečius – ženkliai lėtėja pramonės augimas, didėja biudžeto deficitas ir silpnėja pagrindiniai valstybės finansavimo šaltiniai.
Analitikų vertinimu, tai gali priversti Kremlių kardinaliai keisti ekonomikos modelį, kuris buvo formuojamas nuo 2000-ųjų pradžios.
Ekspertai teigia, kad šiandieninė Rusijos Federacijos ekonomika išgyvena rimčiausią krizės etapą per pastaruosius 20 metų. Tokia situacija gali paskatinti šalies vadovybę iš esmės persvarstyti iki šiol taikytą ekonominę strategiją ir nueito kelio kryptingumą.
Kas žinoma apie dabartinę Rusijos ekonomikos būklę?
2025 metų rezultatai parodė staigų pramonės plėtros sulėtėjimą, beprecedentį biudžeto deficitą ir reikšmingus nuostolius realiajame sektoriuje.
Pagrindiniu krizės indikatoriumi tapo beveik visiškas pramonės augimo sustojimas. Jei 2023–2024 metais pramonės gamyba dar didėjo po 4–6 % per metus, tai per vienuolika 2025-ųjų mėnesių šis rodiklis siekė vos 0,8 %. Ypač išsiskiria smarkiai pablogėjusi padėtis apdirbamosios pramonės sektoriuje.
Situaciją blogina ir kiti rodikliai. Krovinių vežimo apimčių geležinkeliais kritimas iki mažiausio lygio per pastaruosius 16 metų rodo ne tik mažėjantį eksportuojamų krovinių srautą, bet ir akivaizdžiai silpnėjančią vidaus paklausą.
Greitai blogėja ir privačių įmonių finansinė būklė. Papildomu nestabilumo veiksniu tapo spartus biudžeto situacijos prastėjimas. 2025 metais federalinio biudžeto deficitas išaugo iki 5,65 trln. rublių ir viršijo net pandeminių 2020 metų lygį.
Nors valstybės išlaidų augimo tempas kiek sulėtėjo, bendras išlaidų mastas išlieka rekordiškai didelis. Tai palaiko aukštą infliacinį spaudimą ir verčia valdžią kompensuoti susidarančius disbalansus didinant mokestinę naštą ekonomikai.
Analitikai vis dažniau lygina dabartinius procesus su uždelsta vėlyvojo SSRS krize, kai struktūrinės problemos ilgą laiką buvo maskuojamos sparčiai didinant skolas. Nors dabartinė situacija dar neprilygsta 10-ojo dešimtmečio ekonominei katastrofai, ekspertų vertinimu, Rusijai neišvengiamai gali tekti susidurti su ilgu ekonominių sukrėtimų ir stagnacijos laikotarpiu.
Smunkantys naftos ir dujų pajamų srautai
Pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo Rusijos biudžeto pajamos iš naftos ir dujų pardavimo – jos nukrito iki mažiausio lygio per keletą pastarųjų metų. Tam įtakos turi kelios priežastys: žemesnės pasaulinės energijos išteklių kainos, didėjanti nuolaida „Ural“ rūšies naftai ir tarptautinės sankcijos, apsunkinančios eksportą bei didinančios spaudimą šalies ekonomikai.
2026 metų sausį Rusijos biudžetas iš naftos ir dujų sektoriaus gavo tik 393 mlrd. rublių (apie 5,1 mlrd. JAV dolerių). Tai yra ryškus nuosmukis, palyginti su ankstesniais laikotarpiais. Pavyzdžiui, 2025-ųjų gruodį šios pajamos siekė 587 mlrd. rublių (apie 7,6 mlrd. dolerių), o 2025 metų sausį – net 1,12 trln. rublių (apie 14,5 mlrd. dolerių). Dabartinis lygis yra mažiausias nuo Covid-19 pandemijos laikų.
Toks pajamų smukimas smarkiai silpnina pagrindinį Rusijos biudžeto finansavimo šaltinį. Dėl to mažėja ir šalies galimybės finansuoti karinius veiksmus prieš Ukrainą, nors lemiamą įtaką tolesnei situacijos raidai vis dar darys pasaulinių energijos išteklių rinkų dinamika ir tolesnė Vakarų sankcijų politika.
