Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Mykolo Romerio universitetas (MRU) baigė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų ekspertinį vertinimą. 

Jo, Seime po pateikimo pritarus LRT įstatymo pataisoms, paprašė parlamento Kultūros komitetas. 

Akcentuojamas redakcinis nepriklausomumas

Kaip pažymi VDU, atsakymai į Seimo Kultūros komiteto rašte keliamus klausimus teikiami kaip konsoliduota, kartu su kitomis Lietuvos aukštojo mokslo institucijomis – Vilniaus universitetu (VU) ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu – parengta LRT politinio neutralumo ir efektyvios valdysenos koncepcija.

Ją prieš kelias dienas viešai jau pristatė tarpuniversitetinės darbo grupės atstovai VDU profesorė Auksė Balčytienė, ISM rektorius profesorius Dalius Misiūnas ir VU profesorius Andrius Vaišnys. 

„Koncepcijos autoriai pabrėžia, kad spaudimas demokratijai yra globali tendencija, daranti poveikį ir Lietuvai, todėl svarbu, kad visuomeninis transliuotojas išliktų nepriklausomas ir atsparus vidiniam bei išoriniam spaudimui. Koncepcijoje akcentuojama LRT misija – teikti nepriklausomą, visuomenei reikšmingą turinį, stiprinant demokratiją ir jos atsparumą, skiriant deramą dėmesį kultūrai ir švietimui, plečiant visuomenės įtrauktį“, – sakoma VDU pranešime.

Be to, kaip pastebima, didelis dėmesys dokumente skiriamas redakciniam nepriklausomumui. Pabrėžiama, kad LRT redakcijos turi veikti savarankiškai, be išorinio kišimosi, pačios spręsdamos dėl turinio, programų struktūros ir informacijos pateikimo. Taip pat nurodoma, kad Konstitucija netoleruoja nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepakankamo (ar sumažinamo) finansavimo iš valstybės biudžeto, kai tuo siekiama pažeisti jo nepriklausomumą ir šitaip daryti įtaką transliuojamoms programoms bei laidoms.

„VDU kartu su VU ir ISM parengta LRT politinio neutralumo ir efektyvios valdysenos koncepcija leistų toliau plėtoti profesionaliai valdomo ir nepriklausomo nuo politinės konjunktūros ar kitų interesų LRT modelį, įtvirtinti LRT kaip žiniasklaidos grupės autonomiškumą, užtikrinti jo atskaitingumą visuomenei, veiklos efektyvumą, atsakingą išteklių naudojimą, skaidrumą ir misijos įgyvendinimą. Ši koncepcija gali būti pamatas LRT įstatymo projektui parengti“, – mano VDU.

Turi tarnauti visuomenei, o ne atskiroms interesų grupėms

Ketvirtadienį savo pastabas dėl LRT įstatymo pataisų Seimo Kultūros komitetui pateikė ir MRU profesorė Toma Birmontienė. 

Teisininkė kritiškai vertina idėją steigti LRT valdybą. Profesorės manymu, ji iš esmės būtų skirta generalinio direktoriaus ir administracijos veiklai prižiūrėti. Taip pat abejonių kelia planai didinti Tarybos narių skaičių ir kurti jos biurą – anot ekspertės, tai gali didinti biurokratiją ir stiprinti Tarybos įtaką LRT valdymui.

Profesorės vertinimu, siūlomi pokyčiai – naujų institucijų kūrimas ir jų galių plėtimas – gali silpninti LRT redakcinį bei institucinį nepriklausomumą, kuris yra būtinas visuomeninio transliuotojo misijai vykdyti.

Ji taip pat pažymi, kad projekte numatyta LRT misija apibrėžiama per siaurai ir neatitinka Konstitucinio Teismo (KT) suformuotos doktrinos, nes nepakankamai atspindi viešojo intereso svarbą.

Be to, ekspertė akcentuoja, kad visuomeninis transliuotojas turi tarnauti visai visuomenei, o ne valstybei ar atskiroms interesų grupėms.

Abejojama ir dėl siūlomų generalinio direktoriaus atleidimo pakeitimų. Anot T. Birmontienės, jos nepakankamai aiškios, paliekančios erdvės subjektyviam vertinimui. Pasak profesorės, tokie kriterijai gali prieštarauti Konstitucijai, Europos Sąjungos (ES) teisei ir tarptautiniams įsipareigojimams, taip pat nesiderina su Venecijos komisijos rekomendacijomis.

Žurnalistai ir kultūrininkai rengia protestą

ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. 

Naujame įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. 

LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.

Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus. 

Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.

Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.

Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

Dėl šių naujausių LRT įstatymo pataisų apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę. 

Politikai raginti nebalsuoti už, kaip skelbta, grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.

Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) kartu su Kultūros asamblėja balandžio 8 dieną šalia Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje rengia protestą.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.