„Amber Grid“ pernai uždirbo 1,3 mln. eurų grynojo pelno, 84 proc. mažiau nei 2024 m.

ELTA
3 min. skaitymo
Amber Grid. ELTA / Dainius Labutis nuotr.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ grynasis pelnas pernai siekė 1,3 mln. eurų ir buvo 84 proc. mažesnis nei 2024 m., kai grynasis pelnas sudarė 8,3 mln. eurų.

Kaip skelbia bendrovė, rezultatams įtakos turėjo sumažėjusios pajamos ir padidėjusios sąnaudos. Bendrovės sąnaudas didino tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo mechanizmo (angl. Cross-Border Cost Allocation) įmoka Lenkijai už Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtį.

„Amber Grid“ pajamos 2025 m. sudarė 69,6 mln. eurų – 6 proc. mažiau nei 2024 m., kai pajamos siekė 74,3 mln. eurų.

Didžioji dalis 2025-ųjų pajamų – 59,4 mln. eurų – uždirbta iš gamtinių dujų perdavimo, 9,9 mln. eurų – iš dujų perdavimo sistemos balansavimo produktų. Likusią nedidelę pajamų dalį sudarė pajamos, gautos už naujų vartotojų prijungimą ir SGDT lėšų administravimą. Gamtinių dujų perdavimo pajamos daugiausia sumažėjo dėl 2025 m. galiojusių mažesnių perdavimo kainų. O balansavimo produktų pajamos mažėjo dėl sumažėjusio balansavimo poreikio. 

Bendrovės EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) rodiklis praėjusiais metais buvo 17,3 mln. eurų, kai 2024 m. – 26,5 mln. eurų. 

„Nors 2025-ųjų finansinius rezultatus veikė reguliaciniai pokyčiai ir įgyvendinti įsipareigojimai, fiksavome stabilų mūsų paslaugų poreikį“, – pranešime teigia „Amber Grid“ bendrovės vadovas Nemunas Biknius.

Skaičiuojama, kad pernai dujų įleidimas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą viršijo 30 teravatvalandžių (TWh) ribą ir siekė maždaug 30,5 TWh. 

Teigiama, kad išaugęs importas per SGD terminalą Klaipėdoje leido padidinti tarptautinius dujų srautus: srautas į Latviją išaugo beveik trečdaliu – iki maždaug 12,7 TWh (2024 m. – 9,68 TWh), į Lenkiją – beveik dvigubai, nuo 2,55 TWh iki 4,97 TWh.

Bendrai skaičiuojama, kad Lietuvoje praėjusiais metais suvartota 15,9 TWh dujų arba 6,2 proc. mažiau nei ankstesniais metais (2024 m. – 16,9 TWh).

Visgi teigiama, kad vartojimas pernai dar buvo didesnis nei 2022 m. ir 2023 m., kai atitinkamai buvo suvartota 15,57 TWh ir 14,9 TWh dujų. Manoma, kad metinį dujų vartojimo mažėjimą lėmė reikšmingai smukęs trąšų gamybos sektoriaus dujų poreikis.

Pernai šio sektoriaus vartojimas sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu (28,6 proc.) – nuo 8 TWh iki 5,7 TWh. Atmetus šio sektoriaus įtaką dujų vartojimas Lietuvoje augo – padidėjo beveik 14 proc., nuo 8,9 TWh iki 10,1 TWh.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *