„Europos Komisija“ ragina valstybes nares svarstyti, kaip sumažinti naftos ir dujų vartojimą, ypač transporto sektoriuje, rengiantis galimai užsitęsusiam energijos tiekimo sutrikimui, kurį kursto karas su Iranu.
Tokį raginimą pateikė ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas. Pasak jo, konfliktas Persijos įlankoje iš vien kainų šoko vis labiau virsta realia energijos tiekimo krize, galinčia turėti rimtų pasekmių pasaulio ekonomikai.
Laiške nacionaliniams energetikos ministrams, su kuriuo susipažino „POLITICO“, D. Jørgensenas paragino apsvarstyti „savanoriškas paklausos mažinimo priemones“, ypatingą dėmesį skiriant transportui.
Praktiškai tai galėtų reikšti, kad vyriausybės prašytų gyventojų rečiau važinėti automobiliais ar skristi lėktuvais, taip taupant degalus svarbesnėms reikmėms. Panašūs raginimai jau taikomi kai kuriose Azijos šalyse.
Europos energetikos ministrai antradienį ketina rinktis į neeilinį posėdį, kuriame bus aptariama, kaip reaguoti į gilėjančią energetinę įtampą.
Taip pat skaitykite:
D. Jørgensenas laiške pažymėjo, kad Europos transporto sektorius susiduria su augančiomis sąnaudomis ir tiekimo trūkumais dėl didelės priklausomybės nuo Persijos įlankos regiono. ES iš šio regiono importuodavo daugiau kaip 40 proc. reaktyvinių degalų ir dyzelino.
Jo teigimu, situaciją dar labiau apsunkina ribotos alternatyvių tiekėjų galimybės ir nepakankami tam tikrų produktų perdirbimo pajėgumai pačioje ES.
„Valstybės narės turėtų susilaikyti nuo priemonių, kurios galėtų didinti kuro vartojimą, riboti laisvą naftos produktų judėjimą ar mažinti ES perdirbimo gamyklų paskatas didinti gamybą“, – laiške nurodė D. Jørgensenas. Jis taip pat pabrėžė, kad priimant sprendimus būtina įvertinti jų poveikį kaimyninėms šalims ir užtikrinti „ES masto nuoseklumą“.
Kol kas Europos šalys dar nėra ėmusios taikyti paklausos mažinimo priemonių, kurios buvo įprastos per 8-ojo dešimtmečio naftos krizes, kai kai kur buvo įvestas benzino normavimas ar „sekmadieniai be automobilių“. Tačiau „Tarptautinė energetikos agentūra“ jau yra pateikusi siūlymų sąrašą, kaip šį kartą mažinti paklausą – tarp jų minimas nuotolinio darbo skatinimas ir greičio ribojimų greitkeliuose mažinimas.
Komisaro laiškas pasirodė silpstant viltims, kad karas Irane greitai baigsis, o tai didina ilgalaikių trūkumų tikimybę. D. Jørgensenas ragino valstybes nares imtis „laiku atliekamo pasirengimo“, numatant galimai užsitęsiantį tiekimo sutrikimą.
Taip pat skaitykite:
Be to, pareigūnas rekomendavo stiprinti stebėseną ir keitimąsi informacija, „atidėti nebūtiną naftos perdirbimo įrenginių techninę priežiūrą“ ir svarstyti didesnį biodegalų naudojimą, kad jie pakeistų iškastinio kuro produktus.
Tuo metu „Reuters“ cituojamas „QatarEnergy“ vadovas teigė, kad didelės dujų gavybos įmonės infrastruktūros pažeidimų taisymas galėtų užtrukti net penkerius metus.
Taip pat įspėjama, kad diskusijos dėl elektros kainų ir rinkos priemonių gali turėti daugelį metų trunkantį poveikį, o valstybės narės kalba apie masinės spekuliacijos riziką ES ruošiantis prieš žiemą dideliais kiekiais pirkti dujas.
Skelbiama, kad planuojamos priemonės būtų nukreiptos į tai, jog europiečiams būtų sušvelnintas kainų ir tiekimo sukrėtimų poveikis, susijęs su JAV ir Izraelio karu su Iranu.
