JAV ir Izraelio karinis smūgis Iranui – vienas dramatiškiausių geopolitinių lūžių pastaraisiais metais.

Operacija, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino „masinėmis ir tęstinėmis kovinėmis operacijomis“, prasidėjo po kelių savaičių augusios įtampos, grasinimų ir sudėtingų derybų dėl Irano branduolinės programos. Tačiau kodėl Vašingtonas ir Tel Avivas nusprendė pereiti nuo spaudimo ir diplomatijos prie atviro karinio veikimo?

Oficialiai pagrindinė smūgio priežastis – Irano branduolinė programa. JAV ir Izraelis jau daugelį metų tvirtina, kad Teheranas siekia įgyti branduolinį ginklą. Iranas šiuos kaltinimus neigia ir teigia, kad jo programa skirta tik taikiems tikslams, tačiau faktas, kad šalis praturtino uraną iki beveik ginklams tinkamo lygio, kelia rimtą susirūpinimą Vakarų valstybėms.

Donaldas Trumpas paskelbė, kad operacijos tikslas – „apginti Amerikos žmones, pašalinant neišvengiamas grėsmes iš Irano režimo pusės“ ir „užtikrinti, kad Iranas neįgytų branduolinio ginklo“. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu taip pat pabrėžė, kad Iranas „negali būti apginkluotas branduoliniais ginklais, kurie leistų jam grasinti visai žmonijai“.

Izraelis savo veiksmus apibūdino kaip „prevencinį smūgį“, siekiant eliminuoti grėsmę dar prieš jai tampant nevaldomai. Tai atitinka ilgalaikę Izraelio doktriną – neleisti regiono priešiškoms valstybėms įgyti branduolinių pajėgumų.

Nuo derybų prie karo

Smūgis įvyko po kelių savaičių įtemptų derybų ir viešų ultimatumų. Pastaruoju metu buvo surengti keli JAV ir Irano susitikimai, tarpininkaujant Omanui. Buvo kalbama apie galimą susitarimą, pagal kurį Iranas atsisakytų kaupti praturtintą uraną, sumažintų esamas atsargas ir leistų tarptautinius patikrinimus.

Vis dėlto ne visos problemos buvo išspręstos. Iranas atmetė JAV reikalavimus aptarti balistinių raketų programos ribojimus ir paramą regioninėms ginkluotoms grupuotėms, laikydamas tai savo suvereniteto pažeidimu. Vašingtonui ir Tel Avivui tokie klausimai buvo neatsiejami nuo bendros saugumo architektūros.

Augant nepasitikėjimui ir įtarimams, kad Iranas gali vilkinti procesą ar slėpti tikruosius pajėgumus, sprendimas panaudoti karinę jėgą, panašu, buvo priimtas kaip paskutinė priemonė.

Kaip vyko ataka?

Trumpai po 9:30 ryto Teherano laiku Irano žiniasklaida pranešė apie sprogimus sostinėje. BBC matytuose vaizduose virš Jomhouri ir Hassan Abad aikščių kilo dūmai. Sprogimai girdėti ir kituose miestuose – Isfahane, Qome, Karadže, Kermanšache. Kol kas neaišku, kiek yra žuvusiųjų ar sužeistųjų.

Iranas uždarė savo oro erdvę, o JAV prezidentas patvirtino, kad operacija yra „masinė ir tęstinė“. Izraelyje tuo pat metu paskelbta ypatingoji padėtis, uždaryta oro erdvė, gyventojams nurodyta vengti susibūrimų, nevykti į mokyklas ar darbą, jei tai nėra būtina.

Irano atsakas ir regioninė eskalacija

Izraelio kariuomenė pranešė užfiksavusi iš Irano paleistas raketas ir vykdanti jų perėmimą. Sprogimai girdėti Haifoje ir kitose Izraelio vietovėse, nors kol kas neaišku, ar tai buvo smūgiai, ar perėmimo sistemos veikimas.

Bahreine, kur dislokuota JAV karinio jūrų laivyno 5-oji flotilė, pranešta apie raketų ataką prieš aptarnavimo centrą. Įjungtos oro pavojaus sirenos, gyventojams liepta ieškoti prieglobsčio.

Tai rodo, kad konfliktas gali peraugti į platesnį regioninį susidūrimą, apimantį ne tik Iraną ir Izraelį, bet ir JAV karinius objektus Artimuosiuose Rytuose.

Platesnis politinis tikslas?

Į akis krenta ir JAV bei Izraelio lyderių retorika, nukreipta ne tik į režimą, bet ir į Irano žmones. Trumpas paragino iraniečius „pasilikti namuose“, o po operacijos „perimti valdžią“. Netanyahu taip pat kreipėsi į Irano tautą, ragindamas „nusimesti tironijos jungą“.

Tokie pareiškimai leidžia manyti, kad operacijos tikslas gali būti ne tik karinis – neutralizuoti branduolinę infrastruktūrą, bet ir politinis spaudimas režimui, galbūt siekiant sukelti vidaus pokyčius.

Ar tai neišvengiama, ar rizikinga eskalacija?

JAV ir Izraelis tvirtina veikę siekdami užkirsti kelią „neišvengiamai grėsmei“. Tačiau kritikai gali klausti, ar branduolinė grėsmė buvo tokia skubi, kad derybų procesą reikėjo nutraukti jėga.

Šiuo metu situacija lieka itin įtempta. Oro erdvės uždarytos, civilinis gyvenimas abiejose pusėse smarkiai apribotas, o regionas laukia tolesnių žingsnių. Ar tai bus trumpalaikė operacija su aiškiai apibrėžtu tikslu, ar konflikto pradžia, galinti destabilizuoti visą Artimųjų Rytų regioną, paaiškės artimiausiomis dienomis.

Kol kas aišku viena, jog sprendimas smogti Iranui buvo grindžiamas siekiu sustabdyti branduolinę grėsmę, tačiau jo pasekmės gali būti gerokai platesnės nei pati operacija.