Europos gynybos politika vis labiau krypsta į siekį stiprinti savo pramonę ir mažinti priklausomybę nuo JAV tiekiamos ginkluotės. Tačiau šie pokyčiai sulaukia griežtos Vašingtono reakcijos – JAV perspėja, kad pernelyg proteguojant Europos gamintojus gali būti apribota Europos Sąjungos prieiga prie Amerikos ginklų rinkos.
Toliau aptariama, kuo grindžiami JAV grasinimai, kokią įtaką tai gali turėti Europos gynybos sektoriui ir kokios diskusijos vyksta pačioje Europos Sąjungoje.
Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas pagrasino Europai apriboti prieigą prie Amerikos ginklų rinkos. Šis perspėjimas buvo išsakytas prieš pat planuojamą ES ginklų pirkimo taisyklių atnaujinimą, susijusį su plataus masto Europos žemyno persiginklavimu.
Vašingtonas pabrėžė ryžtingai prieštaraujantis bet kokiems ES teisės aktų pakeitimams, kurie „apribotų JAV gynybos pramonės galimybes dalyvauti valstybių narių gynybos pirkimuose“. Pentagonui atstovaujantys pareigūnai teigia, kad bet kokia protekcionistinė politika, išstumianti amerikietiškas įmones iš Europos rinkos, tačiau paliekanti europietiškoms įmonėms plačias galimybes JAV rinkoje, yra „netinkamas veiksmų kursas“.
Jei į atnaujintą ES viešųjų gynybos pirkimų direktyvą būtų įtrauktos nuostatos, aiškiai palankesnės Europos gamintojams, JAV grasina peržiūrėti visas šiuo metu galiojančias išimtis iš „Pirk amerikietiška“ (angl. „Buy American“) įstatymo, numatytas dvišalėse sutartyse. Praktikoje tai reikštų faktišką JAV ginklų rinkos užvėrimą daugeliui Europos gynybos pramonės įmonių.
Taip pat skaitykite:
Toks Vašingtono tonas atrodo prieštaringas ES politikos stebėtojams. Viena vertus, JAV administracija, ypač Donaldo Trumpo valdymo laikotarpiu, nuolat ragino Europą didinti išlaidas gynybai ir labiau rūpintis savo saugumu. Kita vertus, dabar aiškėja, kad JAV nenori nusileisti savo gynybos pramonės interesų sąskaita ir spaudžia ES neriboti amerikietiškos ginkluotės patekimo į bendrijos rinką.
Pastaraisiais metais Europos Komisija kryptingai siekia didinti europietiškos ginkluotės dalį ES valstybių arsenaluose, ruošiantis galimai agresijai iš Rusijos pusės. Tačiau dešimtmečiais Europos gynyba buvo stipriai priklausoma nuo JAV technologijų – nuo naikintuvų F‑35 iki sistemų HIMARS ir „Patriot“. Šiuo metu beveik du trečdaliai į ES importuojamos ginkluotės atkeliauja iš Jungtinių Valstijų.
Vasario mėnesį už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pareiškė, kad būtina kurti tikrą Europos gynybos sąjungą ir laipsniškai pakeisti amerikietiškus pajėgumus – įskaitant kosminę žvalgybą ir degalų papildymą ore – europietiškais sprendimais. Toks kursas reikštų gerokai didesnes investicijas į Europos gynybos pramonę ir mažesnę priklausomybę nuo JAV.
Numatoma, kad atnaujinta ES gynybos viešųjų pirkimų direktyvos versija bus pristatyta trečiąjį šių metų ketvirtį. Kol kas neaišku, ar joje atsiras privalomos nuostatos, įpareigojančios teikti prioritetą Europos gamintojams, ar bus apsiribota rekomendacinio pobūdžio gairėmis, paliekant didesnę laisvę valstybėms narėms.
Šiuo metu Europos saugumas vis dar labai priklauso nuo vadinamojo JAV „branduolinio skėčio“ ir saugumo garantijų, suteikiamų NATO rėmuose. Tačiau augantis politinis neapibrėžtumas Vašingtone ir didėjanti įtampa transatlantiniuose santykiuose verčia ES ieškoti alternatyvių ilgalaikių saugumo scenarijų ir rimčiau investuoti į savo gynybinius pajėgumus, kad būtų galima atgrasyti Rusiją ir apsaugoti Europos teritoriją net ir pasikeitus JAV politiniam kursui.
Taip pat skaitykite:
