Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterres pareiškė, kad, jo vertinimu, yra „pagrįstų priežasčių“ manyti, jog abiejose konflikto tarp JAV, Izraelio ir Irano pusėse galėjo būti padaryti karo nusikaltimai. Jis pabrėžė, kad ypač rimtų klausimų kelia smūgiai energetikos infrastruktūrai ir didėjantis civilių aukų skaičius.

A. Guterres šiuos teiginius išsakė išskirtiniame interviu leidiniui „POLITICO“, lankydamasis Briuselyje prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą.

„Jei vyksta išpuoliai prieš Irano arba iš Irano nukreipti smūgiai į energetikos infrastruktūrą, manau, yra pagrįstų priežasčių manyti, kad tai gali būti laikoma karo nusikaltimu“, – sakė jis.

Pasak JT vadovo, jo vertinimas apima ir platesnį kontekstą – augantį civilių aukų skaičių. Jis pabrėžė, kad tarptautinės humanitarinės teisės požiūriu nesvarbu, kuri pusė smogė civiliams.

„Nematome jokio skirtumo. Nesvarbu, kas taikosi į civilius. Tai visiškai nepriimtina“, – teigė A. Guterres.

Tekste minima, kad Izraelis trečiadienį atakavo Irano „South Pars“ gamtinių dujų telkinį, o Teheranas vėliau surengė atsakomąjį smūgį prieš didelį energetikos kompleksą Katare.

Leidinio duomenimis, JAV ir Izraelio vyriausybių atstovai iš karto neatsakė į prašymus pakomentuoti A. Guterres pasisakymus. Taip pat rašoma, kad JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo bombardavimo kampaniją, per kurią žuvo Irano aukščiausiasis lyderis, o po to Teheranas ėmė rengti atsakomuosius raketų ir dronų smūgius prieš taikinius visame Artimųjų Rytų regione.

Ragindamas mažinti įtampą, A. Guterres pareiškė manantis, kad konflikto stabdymas didele dalimi priklauso nuo JAV. Jis taip pat paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą įtikinti Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu nutraukti karo veiksmus.

„Karas turi baigtis… ir manau, kad JAV rankose yra galimybė jį sustabdyti. Tai įmanoma, bet priklauso nuo politinės valios“, – sakė jis.

A. Guterres teigė esantis įsitikinęs, kad Izraelis strateginiu požiūriu siekia visiškai sunaikinti Irano karinius pajėgumus ir paskatinti režimo pasikeitimą, o Iranas, jo vertinimu, orientuojasi į kuo ilgesnį pasipriešinimą ir kuo didesnę žalą.

„Esu įsitikinęs, kad Izraelis, kaip strategiją, nori pasiekti visišką Irano karinių pajėgumų sunaikinimą ir režimo pasikeitimą. O manau, kad Iranas turi strategiją – priešintis kuo ilgiau ir padaryti kuo daugiau žalos. Taigi raktas spręsti problemą yra tai, kad JAV nuspręstų pareikšti, jog jos padarė savo darbą“, – kalbėjo jis.

JT generalinis sekretorius taip pat siejo JAV sprendimą smogti Iranui su Izraelio strategija įtraukti Vašingtoną į karą.

„Neabejoju, kad tai atitiko Izraelio strategiją… įtraukti Jungtines Valstijas į karą. Tas tikslas buvo pasiektas. Tačiau tai sukelia dramatiškas kančias Irane, regione, net ir Izraelyje. Tai daro pražūtingą poveikį pasaulio ekonomikai, o pasekmių dar per anksti įvertinti. Todėl mes privalome užbaigti šį konfliktą“, – sakė A. Guterres.

Paklaustas, ar nuo konflikto pradžios prieš tris savaites kalbėjosi su D. Trumpu, A. Guterres atsakė neigiamai.

„Ne, ne, ne… Kalbuosi su tais, su kuriais man reikia kalbėtis. Bet tai ne muilo opera“, – teigė jis.

Vis dėlto jis tvirtino palaikantis ryšį su „visomis pusėmis“, įskaitant ir D. Trumpo administraciją, kai karo veiksmai išplito Persijos įlankos regione.

„Pasauliui gyvybiškai svarbu, kad šis karas greitai baigtųsi. Situacija iš tiesų slysta iš rankų, o pastarieji išpuoliai reiškia itin pavojingą eskalaciją“, – sakė JT generalinis sekretorius.

Tekste taip pat minima, kad D. Trumpas savo paskyroje socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, jog JAV nebuvo leidusios Izraeliui smogti „South Pars“ objektui, ir kad Izraelis „smogė smarkiai“, todėl kilo klausimų, kiek įtakos JAV iš tiesų turi savo sąjungininkui.

„Tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos supras, jog tai nuėjo per toli“, – sakė A. Guterres.

JT vadovo teigimu, šis konfliktas labiausiai naudingas Rusijai, nes Maskva esą džiaugiasi dėmesio nukreipimu nuo savo karo Ukrainoje.

„Rusija yra didžiausia Irano krizės naudos gavėja. Rusija yra šalis, kuri labiausiai laimi iš to, kas vyksta šioje siaubingoje nelaimėje. Rusija jau laimėjo“, – sakė A. Guterres.

Tuo metu Europos lyderiai, įskaitant Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį ir Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, teigė nesiųsiantys laivų į Persijos įlanką, reaguodami į D. Trumpo raginimą prisidėti atveriant Hormūzo sąsiaurį. Prancūzija, kaip teigiama tekste, pareiškė, kad prisidėtų tik pagalbiniais laivais „kai situacija bus ramesnė“.

A. Guterres palankiai įvertino europiečių santūrumą ir sprendimą tiesiogiai neįsitraukti, akcentuodamas, kad svarbiausias tikslas – įtampos mažinimas.

„Manau, šios šalys pačios įvertino situaciją ir, manau, priėmė sprendimą per daug nesivelti, žinodamos, kad svarbiausias tikslas yra deeskalacija“, – sakė jis.