Pastarųjų savaičių įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos pareigūnų retorika dar labiau didina įtampą pasaulyje. JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, Rusijos karas prieš Ukrainą, Maskvos grasinimai ir civilinės gynybos sistemos patikrinimai verčia vis dažniau kalbėti apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę.

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Trečiojo pasaulinio karo rizika esą yra itin didelė. Pasak jo, Trečiasis pasaulinis karas „neabejotinai prasidės“, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepakeis savo politinio kurso. Medvedevo teigimu, Maskva ir Pekinas Artimųjų Rytų regione turi savų interesų.

Rusijos pareigūnas pabrėžė, kad jei Baltųjų rūmų vadovas „tęs savo beprotišką nusikalstamą režimų keitimo kursą“, tai gali išprovokuoti tarptautinį susidūrimą.

„Bet koks įvykis gali tapti trigeriu“, – sakė Medvedevas, pavadinęs JAV ir jų sąjungininkus, dalyvaujančius konflikte su Iranu, „kiaulėmis“, kurios „nenori atsisakyti savo ėdžios“.

Pasaulis išlieka įtemptas po to, kai praėjusį savaitgalį JAV ir Izraelis surengė bendrus smūgius taikiniams Irano teritorijoje, dar labiau destabilizuodami padėtį Artimuosiuose Rytuose. Tuo pat metu jau ketvirtus metus besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą vis dažniau vertinamas kaip potencialus platesnio, globalaus konflikto katalizatorius.

Oro pavojaus sirenų patikrinimai Rusijoje

Šios retorikos fone Rusijoje surengtas plataus masto nacionalinis oro pavojaus ir gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas. Gyventojai iš anksto buvo raginami „išlikti ramūs ir nepanikuoti“ ateityje įjungus sirenas, o išgirdus signalus – nedelsiant įsijungti televizorių ar radiją ir sekti pateikiamas instrukcijas.

Mokymus inicijavo Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija, jie vyko visuose 11 šalies laiko juostų. Dėl sudėtingo geopolitinio konteksto tokios pratybos sukėlė susirūpinimą tiek šalies viduje, tiek už jos ribų.

Jekaterinburge vienas televizijos kanalas nutraukė transliaciją, kad perspėtų žiūrovus apie testą. Ekrane pasirodė užrašas: „Dėmesio visiems! Vyksta gyventojų perspėjimo sistemos pasirengimo patikra! Prašome išlikti ramūs!“.

Ministerija aiškino, kad sirenos bus įjungiamos tik esant realiam pavojui.

„Perspėjimo sistema skirta operatyviai perduoti signalus gyventojams kilus grėsmei ar susidarius ekstremaliai situacijai – gamtinei arba technogeninei. Išgirdę sireną, privalote išlikti ramūs ir nepanikuoti. Įjunkite televizorių – bet kurį laisvai pasiekiamą kanalą – arba radiją ir įdėmiai išklausykite informacinį pranešimą“, – skelbiama oficialiame pranešime.

Rusų propagandos grasinimai Jungtinei Karalystei

Tuo pat metu Rusijos valstybinėje propagandinėje televizijoje nuskambėjo pašaipūs ir grasinantys komentarai Jungtinės Karalystės atžvilgiu. Vienas pagrindinių Kremliaus propagandistų Vladimiras Solovjovas suabejojo, ar Londonas esą yra „stiprioje pozicijoje“ ir ar gali priešintis Maskvai.

„Mums tereikia suprasti Didžiosios Britanijos kariuomenės dydį. Kiek jų dabar yra?“ – eteryje klausė Solovjovas.

Karinis ekspertas Andrejus Klincevičius atsakė: „75 tūkstančiai, įskaitant tuos, kurie su kailinėmis [meškinėmis] kepurėmis ir taip toliau.“

Solovjovas atkirto, kad Rusija esą galėtų greitai sunaikinti tokią kariuomenę.

„Tai du mūsų darbo mėnesiai – ir ji bus visiškai sunaikinta įprastinėmis priemonėmis“, – pareiškė jis, komentuodamas Jungtinės Karalystės premjero Kiro Starmerio idėją siųsti britų karius į Ukrainą galimam taikos procesui prižiūrėti.

„Ši kariuomenė bus išsekinta per du mėnesius. Net ir įprastinės ginkluotės smūgiai bei didelis karstų skaičius, keliausiantis į Britaniją, iškels klausimą: ką jūs, idiotai, darote? Nėra nei logistikos, kad juos ten nugabentumėte, nei vietos dislokacijai […] Juos iškart sunaikins aukšto tikslumo smūgiai“, – grasino Solovjovas.

Iranas, JAV ir Izraelis: konfliktas, galintis peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą

JAV ir Izraelis pradėjo plataus masto karinę operaciją prieš Iraną, kuri, kaip teigia Donaldas Trumpas, truks apie keturias savaites. Amerikos prezidentas paragino Irano kariuomenę sudėti ginklus ir paskelbė apie dar galingesnius smūgius, sudarančius vadinamąją „didžiąją bangą“.

Reaguodamas į tai, Iranas atakuoja Persijos įlankos šalis – Jungtinius Arabų Emyratus, Saudo Arabiją, Katarą. Dėl grėsmės laivybai Ormūzo sąsiauryje prognozuojamas naftos kainų šuolis virš 100 JAV dolerių už barelį, o dujų gavybos sustabdymas Katare jau lėmė 46 proc. gamtinių dujų kainų augimą Europoje.

Vakarų žiniasklaida praneša apie JAV raketų–perėmėjų (Patriot, THAAD) trūkumą, dėl kurio Pentagonas gali būti priverstas perdislokuoti atsargas iš kitų regionų, taip susilpnindamas Europos gynybą. Nors NATO ir atskiros šalys, tokios kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Ispanija, išreiškia politinę paramą JAV veiksmams, jos oficialiai atsisako tiesiogiai dalyvauti atakose prieš Iraną.

Ekspertai įžvelgia du galimus scenarijus. Pirmasis – greita Irano režimo kapituliacija dėl vidinio skilimo tarp reguliariosios armijos ir Islamo revoliucinės gvardijos; į tai jau dabar gali rodyti gatvės mūšiai Teherane. Antrasis – konflikto peraugimas į Trečiąjį pasaulinį karą, jei atvirai įsitrauktų Kinija.

Kol kas Pekinas susilaiko nuo tiesioginio įsikišimo, tačiau situacija išlieka kritinė dėl Irano branduolinio šantažo ir gresiančio ilgo pilietinio karo šalyje. Visa tai, kartu su Rusijos agresija prieš Ukrainą ir aštrėjančia konfrontacija tarp didžiųjų pasaulio galių, maitina nuogąstavimus, kad pasaulis atsidūrė pavojingai arti globalinio konflikto ribos.