Europos Komisija, siekdama greičiau atverti naujas rinkas ES verslui, planuoja spartinti prekybos susitarimų ratifikavimą pateikdama juos ES vyriausybėms ir Europos Parlamentui tik anglų kalba, be vertimo į visas 24 oficialiąsias Sąjungos kalbas.

Tačiau, kaip Euronews patvirtino keli šaltiniai, Paryžius yra pasirengęs ryžtingai pasipriešinti tokiai iniciatyvai, jei ji būtų įgyvendinta.

Prancūzija ketina blokuoti šį Komisijos sumanymą, pagal kurį prekybos susitarimai ratifikavimo derybų metu būtų platinami tik anglų kalba, praleidžiant vertimą į kitas oficialiąsias ES kalbas. Šaltinių teigimu, Paryžius tokį žingsnį vertina kaip nepriimtiną tiek politine, tiek teisine prasme.

Lėtas ginčytino ES ir Mercosur šalių prekybos susitarimo ratifikavimas erzina Komisiją, kuri, didėjant geopolitinei įtampai, siekia greičiau užbaigti derybas ir įsigaliojus susitarimams atverti naujas rinkas Europos įmonėms.

Susitarimų vertimas į visas oficialiąsias ES kalbas gali užtrukti mėnesius, nes prieš pradedant ratifikavimo procedūrą jie turi būti kruopščiai teisiškai patikrinti. ES vykdomoji institucija patvirtino Euronews, kad prekybos komisaras Marošas Šefčovičius vasarį ES prekybos ministrams nurodė, jog sausio 27-ąją sudarytas prekybos susitarimas su Indija galėtų tapti bandomuoju atveju, kai ratifikavimui naudojama tik anglų kalba.

„Vien dėl to, kad Mercosur susitarimas nuo 2021 metų neįsigaliojo, netekome beveik 300 mlrd. eurų BVP ir daugiau kaip 200 mlrd. eurų eksporto galimybių“, – po vasario 20 dienos susitikimo su ministrais žurnalistams sakė Šefčovičius. Pasak jo, pasibaigus deryboms gali prireikti iki dvejų su puse metų, kol įmonės iš tiesų pradeda veikti partnerių šalyse.

„Šių dienų pasaulyje tiesiog negalime sau leisti šitaip gaišti laiko“, – pabrėžė jis.

Šefčovičius patikino, kad pasirašyti susitarimai bus išversti į visas 24 oficialiąsias ES kalbas ir tokiu pavidalu paskelbti Oficialiame leidinyje, tai yra jau po ratifikavimo. Jis taip pat teigė, kad šiai idėjai per ministrų susitikimą pritarė bent septynios valstybės narės, nors ne visos jų spėjo pasisakyti.

Su Euronews kalbėję prancūzų šaltiniai pabrėžė, kad Paryžius, jei reikės, griežtai priešinsis vien anglų kalba rengiamiems susitarimams.

„Principo reikalas yra ginti visų Sąjungos kalbų naudojimą, ypač prancūzų kalbos, kuri yra viena iš ES darbo kalbų“, – teigė vienas pareigūnas.

„Skaidrumas, tikslumas ir suprantamumas“

Kalbų politika ES institucijose išlieka itin jautri tokiose šalyse kaip Prancūzija, kur pastebimas ryškus nacionalinės kalbos vaidmens mažėjimas per pastaruosius dešimtmečius. Kasdienėje Europos Sąjungos institucijų veikloje dominuoja anglų kalba, nors oficialiai darbo kalbomis laikomos trys – prancūzų, vokiečių ir anglų.

„Visiškas perėjimas prie anglų kalbos kelia teisinę ir demokratinę problemą, ir Komisija tai puikiai supranta“, – sakė vienas ES diplomatas.

Savo interneto svetainėje Europos Komisija pabrėžia, kad kalbinė įvairovė yra esminė Europos vertybė, o daugiakalbystės skatinimas – svarbi institucijų darbo dalis.

Anksčiau ES net buvo paskyrusi atskirą komisarą, atsakingą už daugiakalbystę, tačiau šis portfelis palaipsniui buvo sujungtas su kitomis sritimis ir galiausiai išnyko.

„Man susidaro įspūdis, kad kai kuriais atvejais Komisija naudojasi proga stumti idėją, jog anglų kalba turi pranašesnį statusą, o kitos oficialios kalbos esą gali būti tik vertimo kalbos, kurios ateina vėliau“, – sakė kalbų politikos ekspertas Michele Gazzola.

Jo teigimu, pasikliovimas vien anglų kalba ratifikavimo metu gali sukelti sunkumų Europos Parlamento nariams, o ypač – jei procese dalyvauja nacionaliniai parlamentai.

„Tai yra skaidrumo, tikslumo ir suprantamumo klausimas.“