S. Panyi, jau ne vienerius metus rašantis apie Rusijos įtaką Vengrijoje, pasakojo buvęs įspėtas vyriausybės viduje esančių šaltinių, kad jo pokalbiai su kontaktais buvo perimti ir perduoti Vengrijos Informacijos biurui. Vėliau ši medžiaga, anot jo, galėjo būti panaudota ministro pirmininko Viktoro Orbáno valdžios siekiant jį diskredituoti.

Žurnalisto teigimu, tariama kampanija prasidėjo 2025 m. viduryje, o dar labiau suintensyvėjo po to, kai Vengrijos ne pelno tiriamosios žurnalistikos centras „Direkt36“, kuriam S. Panyi rašo, praėjusiais metais paskelbė tyrimą apie Vengrijos žvalgybos operatyvą, mėginusį verbuoti Europos Komisijoje Briuselyje dirbančius pareigūnus.

„Po šio tyrimo jau gavau įspėjimų iš Vengrijos saugumo šaltinių, kad Vengrijos Informacijos biuro vadovas yra išties įniršęs“, – „POLITICO“ sakė S. Panyi, kalbėdamas apie Vengrijos civilinę užsienio žvalgybos agentūrą.

„Gavau užuominą, kad Vengrijos užsienio žvalgyba žinojo apie tam tikrus pokalbius dėl tyrimo, kuriame dirbau, susijusio su Vengrijos ministrų kabineto nariais“, – pridūrė jis.

S. Panyi pareiškimai pasirodė politiškai įtemptu metu: iki svarbių rinkimų Vengrijoje liko vos kelios savaitės, o V. Orbáno partija, remiantis „POLITICO“ skelbiamais apklausų apibendrinimais, atsilieka maždaug 9 procentiniais punktais. Kritika dėl demokratijos normų silpninimo ir konflikto su Europos Sąjunga taip pat stiprėja.

Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltánas Kovácsas į kelis prašymus pakomentuoti žurnalisto kaltinimus penktadienį neatsakė.

S. Panyi teigė manantis, kad sekimas galėjo būti vykdomas įrengus pasiklausymo įrangą patalpoje arba naudojantis jo šaltinių telefonais, nes nebuvo požymių, jog iš jo įrenginių būtų nutekėjusi kita informacija.

Žurnalistas sakė reguliariai tikrinantis telefoną dėl šnipinėjimo programų po to, kai 2021 m. pranešė, jog jo įrenginys buvo užkrėstas Izraelio sukurta šnipinėjimo priemone „Pegasus“.

Pasak S. Panyi, spaudimas ypač sustiprėjo, kai valdžia sužinojo, jog jis tiria užsienio reikalų ministro Péterio Szijjártó ryšius su Rusijos pareigūnais, įskaitant tariamą atskirą telefoną, apie kurį nebuvo informuota jo vadovaujama ministerija.

„Tada jie paėmė visą turimą medžiagą apie mane, ją suredagavo, apvertė ir paskelbė kaip savotišką kompromituojančią informaciją“, – sakė jis, pavartodamas rusišką terminą kompromat.

P. Szijjártó yra pripažinęs, kad bendravo su Rusijos atstovais prieš ir po Europos Sąjungos posėdžių. Tai nuskambėjo po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog jis Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui galėjo perduoti ataskaitas apie tai, kas buvo aptarta Europos Sąjungos susitikimuose, ir kokie sprendimai svarstyti.

Ketvirtadienį ministro pirmininko biuro ministras Gergely Gulyás paskelbė, kad vyriausybė pateikė kriminalinį skundą dėl S. Panyi, kaltindama jį šnipinėjimu ir bendradarbiavimu su Ukrainos žvalgybos tarnybomis. Skunde teigiama, kad jis dalijosi jautria informacija apie P. Szijjártó, tačiau konkrečių detalių ar įrodymų nenurodoma. Dabar prokurorai turės nuspręsti, ar pradėti tyrimą.

V. Orbánas ir P. Szijjártó ilgą laiką palaikė artimus ryšius su Kremliumi, įskaitant ne vieną vizitą Maskvoje net ir po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o Europos Sąjunga Rusiją politiškai izoliavo. Tai prisidėjo prie įtampos tarp Budapešto ir Kyjivo.

S. Panyi teigė, kad Europos saugumo tarnyboms esą buvo „atvira paslaptis“, jog P. Szijjártó ir S. Lavrovo ryšiai yra reguliarūs. Pasak jo, šiuos kontaktus stebėjo ne viena žvalgybos agentūra, tačiau Europos Sąjungos vyriausybės nesiėmė veiksmų.

„Jaučiausi išduotas. Visada jaučiausi išduotas Europos Sąjungos, kaip jie leido V. Orbánui susikurti savo mažą Rusiją“, – kalbėjo žurnalistas. Anot jo, šį kartą institucijos esą turėjo įrodymų, kad vyksta beveik nusikalstami dalykai, tačiau nesureagavo. „Kaip Vengrijos žurnalisto ir piliečio, mano misija buvo tai paviešinti“, – pridūrė jis.

S. Panyi aiškino, kad, jo nuomone, jam priskiriamos bauginimo priemonės rodo, jog valdančioji „Fidesz“ partija ir V. Orbánas nėra tvirtose pozicijose.

„Mes nenorime grįžti į laikus, kai žvalgybos tarnybos naudojamos nesutarimams slopinti“, – sakė jis. „Tai, kas nutiko man, buvo skirta psichologiškai spausti ir sugriauti mano patikimumą“, – pridūrė žurnalistas.

Nepaisant to, S. Panyi teigė sulaukęs didelio visuomenės palaikymo: per tris dienas smulkiomis aukomis jo darbui paremti buvo surinkta 10 tūkst. eurų.

Asociacija „Media Forum Association“ kartu su kitomis žiniasklaidos priemonėmis ir „Direkt36“ pareiškime nurodė griežtai atmetanti ir smerkianti koordinuotą šmeižto kampaniją prieš žurnalistą S. Panyi, kuriai esą pasitelkiami slaptųjų tarnybų metodai ir kurią vykdo vyriausybinė žiniasklaida.

„Nerimą kelia tai, kad valdžia jau dabar mėgina pažymėti žurnalistą šnipinėjimo kaltinimais“, – teigiama pareiškime.

Vengrijos užsienio žvalgybos tarnybos stebėjo tiriamosios žurnalistikos atstovo Szabolcso Panyi privačius pokalbius, teigė pats žurnalistas penktadienį duodamas interviu leidiniui „POLITICO“. Tai įvyko netrukus po to, kai jam buvo pareikšti kaltinimai šnipinėjimu.

S. Panyi, jau ne vienerius metus rašantis apie Rusijos įtaką Vengrijoje, pasakojo buvęs įspėtas vyriausybės viduje esančių šaltinių, kad jo pokalbiai su kontaktais buvo perimti ir perduoti Vengrijos Informacijos biurui. Vėliau ši medžiaga, anot jo, galėjo būti panaudota ministro pirmininko Viktoro Orbáno valdžios siekiant jį diskredituoti.

Žurnalisto teigimu, tariama kampanija prasidėjo 2025 m. viduryje, o dar labiau suintensyvėjo po to, kai Vengrijos ne pelno tiriamosios žurnalistikos centras „Direkt36“, kuriam S. Panyi rašo, praėjusiais metais paskelbė tyrimą apie Vengrijos žvalgybos operatyvą, mėginusį verbuoti Europos Komisijoje Briuselyje dirbančius pareigūnus.

„Po šio tyrimo jau gavau įspėjimų iš Vengrijos saugumo šaltinių, kad Vengrijos Informacijos biuro vadovas yra išties įniršęs“, – „POLITICO“ sakė S. Panyi, kalbėdamas apie Vengrijos civilinę užsienio žvalgybos agentūrą.

„Gavau užuominą, kad Vengrijos užsienio žvalgyba žinojo apie tam tikrus pokalbius dėl tyrimo, kuriame dirbau, susijusio su Vengrijos ministrų kabineto nariais“, – pridūrė jis.

S. Panyi pareiškimai pasirodė politiškai įtemptu metu: iki svarbių rinkimų Vengrijoje liko vos kelios savaitės, o V. Orbáno partija, remiantis „POLITICO“ skelbiamais apklausų apibendrinimais, atsilieka maždaug 9 procentiniais punktais. Kritika dėl demokratijos normų silpninimo ir konflikto su Europos Sąjunga taip pat stiprėja.

Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltánas Kovácsas į kelis prašymus pakomentuoti žurnalisto kaltinimus penktadienį neatsakė.

S. Panyi teigė manantis, kad sekimas galėjo būti vykdomas įrengus pasiklausymo įrangą patalpoje arba naudojantis jo šaltinių telefonais, nes nebuvo požymių, jog iš jo įrenginių būtų nutekėjusi kita informacija.

Žurnalistas sakė reguliariai tikrinantis telefoną dėl šnipinėjimo programų po to, kai 2021 m. pranešė, jog jo įrenginys buvo užkrėstas Izraelio sukurta šnipinėjimo priemone „Pegasus“.

Pasak S. Panyi, spaudimas ypač sustiprėjo, kai valdžia sužinojo, jog jis tiria užsienio reikalų ministro Péterio Szijjártó ryšius su Rusijos pareigūnais, įskaitant tariamą atskirą telefoną, apie kurį nebuvo informuota jo vadovaujama ministerija.

„Tada jie paėmė visą turimą medžiagą apie mane, ją suredagavo, apvertė ir paskelbė kaip savotišką kompromituojančią informaciją“, – sakė jis, pavartodamas rusišką terminą kompromat.

P. Szijjártó yra pripažinęs, kad bendravo su Rusijos atstovais prieš ir po Europos Sąjungos posėdžių. Tai nuskambėjo po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog jis Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui galėjo perduoti ataskaitas apie tai, kas buvo aptarta Europos Sąjungos susitikimuose, ir kokie sprendimai svarstyti.

Ketvirtadienį ministro pirmininko biuro ministras Gergely Gulyás paskelbė, kad vyriausybė pateikė kriminalinį skundą dėl S. Panyi, kaltindama jį šnipinėjimu ir bendradarbiavimu su Ukrainos žvalgybos tarnybomis. Skunde teigiama, kad jis dalijosi jautria informacija apie P. Szijjártó, tačiau konkrečių detalių ar įrodymų nenurodoma. Dabar prokurorai turės nuspręsti, ar pradėti tyrimą.

V. Orbánas ir P. Szijjártó ilgą laiką palaikė artimus ryšius su Kremliumi, įskaitant ne vieną vizitą Maskvoje net ir po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o Europos Sąjunga Rusiją politiškai izoliavo. Tai prisidėjo prie įtampos tarp Budapešto ir Kyjivo.

S. Panyi teigė, kad Europos saugumo tarnyboms esą buvo „atvira paslaptis“, jog P. Szijjártó ir S. Lavrovo ryšiai yra reguliarūs. Pasak jo, šiuos kontaktus stebėjo ne viena žvalgybos agentūra, tačiau Europos Sąjungos vyriausybės nesiėmė veiksmų.

„Jaučiausi išduotas. Visada jaučiausi išduotas Europos Sąjungos, kaip jie leido V. Orbánui susikurti savo mažą Rusiją“, – kalbėjo žurnalistas. Anot jo, šį kartą institucijos esą turėjo įrodymų, kad vyksta beveik nusikalstami dalykai, tačiau nesureagavo. „Kaip Vengrijos žurnalisto ir piliečio, mano misija buvo tai paviešinti“, – pridūrė jis.

S. Panyi aiškino, kad, jo nuomone, jam priskiriamos bauginimo priemonės rodo, jog valdančioji „Fidesz“ partija ir V. Orbánas nėra tvirtose pozicijose.

„Mes nenorime grįžti į laikus, kai žvalgybos tarnybos naudojamos nesutarimams slopinti“, – sakė jis. „Tai, kas nutiko man, buvo skirta psichologiškai spausti ir sugriauti mano patikimumą“, – pridūrė žurnalistas.

Nepaisant to, S. Panyi teigė sulaukęs didelio visuomenės palaikymo: per tris dienas smulkiomis aukomis jo darbui paremti buvo surinkta 10 tūkst. eurų.

Asociacija „Media Forum Association“ kartu su kitomis žiniasklaidos priemonėmis ir „Direkt36“ pareiškime nurodė griežtai atmetanti ir smerkianti koordinuotą šmeižto kampaniją prieš žurnalistą S. Panyi, kuriai esą pasitelkiami slaptųjų tarnybų metodai ir kurią vykdo vyriausybinė žiniasklaida.

„Nerimą kelia tai, kad valdžia jau dabar mėgina pažymėti žurnalistą šnipinėjimo kaltinimais“, – teigiama pareiškime.