JAV Baltųjų rūmų ekonomistų ataskaitoje teigiama, kad draudimas mokėti grąžą už stabiliosiomis monetomis laikomas lėšas bankų skolinimui turėtų tik menką poveikį, tačiau sukeltų aiškių neigiamų ekonominių pasekmių.

Prezidentui ekonominiais klausimais patariančios „Ekonomikos patarėjų tarybos“ vertinimu, net jei dalis lėšų iš stabiliosiomis monetomis paremtų sprendimų grįžtų į bankų indėlius, tai nebūtinai reikštų reikšmingai išaugusį kreditavimą. Pagal bazinį scenarijų bendras bankų skolinimas padidėtų maždaug 2,1 mlrd. JAV dolerių, t. y. apie 0,02 proc. iš maždaug 12 trln. JAV dolerių paskolų rinkos.

Ataskaitoje pažymima, kad dar mažesnę naudą pajustų bendruomeniniai bankai: jų suteikiamų paskolų apimtis, vertinama, padidėtų apie 500 mln. JAV dolerių, arba maždaug 0,026 proc.

Šios išvados skelbiamos tuo metu, kai bankai ir kriptovaliutų sektorius ginčijasi dėl stabiliosioms monetoms siūlomos grąžos. Bankų organizacijos, įskaitant „Independent Community Bankers of America“, yra perspėjusios, kad tokios išmokos galėtų reikšmingai sumažinti bankų skolinimą. Tuo metu kriptovaliutų industrijos atstovai tokius argumentus atmeta.

Skaičiuojama, kad draudimas kainuotų apie 800 mln. JAV dolerių per metus

Vis dėlto ataskaitoje pabrėžiama, kad grąžos už stabilias monetas ribojimas galėtų kainuoti daugiau nei duotų naudos. Skaičiuojama, jog grynasis gerovės nuostolis siektų apie 800 mln. JAV dolerių per metus, daugiausia dėl to, kad vartotojai prarastų galimybę gauti grąžą. Kaštų ir naudos santykis vertinamas apie 6,6 – tai reiškia, kad ekonominiai nuostoliai gerokai viršytų bet kokį paskolų augimo efektą.

„Norint pasiekti šimtų milijardų skolinimo efektą, reikėtų vienu metu daryti prielaidą, kad stabiliosios monetos rinkos dalis padidėja šešis kartus, visos atsargos perkeliamos į atskirtus indėlius, o Federalinė rezervų sistema atsisako gausių atsargų (angl. ample reserves) sistemos“, – teigiama ataskaitos išvadose.

2025 m. liepą JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įstatymą „GENIUS Act“. Juo stabiliosios monetos leidėjams uždrausta mokėti palūkanas ar kitokią grąžą jų turėtojams, tačiau trečiosios šalys (pavyzdžiui, kriptovaliutų biržos) vis dar gali siūlyti grąžą už stabilias monetas savo platformose.

Siūlomas teisės aktas „Digital Asset Market Clarity Act“ galėtų šią spragą uždaryti – patikslinant, ar grąža turėtų būti ribojama visuotinai, ar leidžiama tam tikromis sąlygomis.

„CLARITY Act“ artėja prie svarstymo Senate

JAV Atstovų Rūmai „CLARITY Act“ priėmė 2025 m. liepos 17 d. Sausį Senato Bankininkystės komiteto pirmininkas Timas Scottas atidėjo planuotą projekto svarstymą (markup), o nauja data kol kas nėra paskelbta.

Praėjusią savaitę kriptovaliutų bendrovės „Coinbase“ vyriausiasis teisininkas Paulas Grewalas pareiškė, kad „CLARITY Act“ svarstymas Senate gali būti jau netoli: esą įstatymų leidėjai priartėjo prie susitarimo dėl esminių nuostatų. Jis pabrėžė, kad pažanga priklauso nuo to, ar pavyks išspręsti nesutarimus dėl stabiliosioms monetoms taikomos grąžos.