Finansinių paslaugų bendrovės „NYDIG“ teigimu, pastaruoju metu pastebimas lygiagretus „Bitcoin“ ir JAV programinės įrangos sektoriaus akcijų judėjimas greičiau atspindi bendrą jautrumą makroekonominiams įvykiams, o ne kokį nors struktūrinį šių rinkų suartėjimą.
Per pastarąją savaitę „Bitcoin“ brango kartu su JAV programinės įrangos bendrovių akcijomis, todėl dalis rinkos dalyvių ėmė teigti, kad kriptovaliuta tapo savotišku šio sektoriaus „pakaitalu“, penktadienį paskelbtoje pastaboje nurodė „NYDIG“ tyrimų vadovas Gregas Cipolaro.
„Nors vizualiai jų indeksuotos kainos atrodo įtikinamai panašios, išvada, kad „Bitcoin“ ir programinės įrangos sektoriaus akcijos struktūriškai suartėjo arba kad jos turi bendrą sąsają su tokiomis temomis kaip dirbtinis intelektas ar kvantinė rizika, yra perdėta“, – teigė Gregas Cipolaro.
Jo teigimu, sinchroninis kainų kilimas „greičiau atspindi bendrą jautrumą dabartiniam makrorežimui – ypač ilgos trukmės, likvidumui jautrioms rizikingoms turto klasėms – nei yra struktūrinio „Bitcoin“ ir programinės įrangos akcijų suartėjimo įrodymas“.
„Bitcoin“ kainą daugiausia lemia ne akcijų rinka
G. Cipolaro pažymėjo, kad „Bitcoin“ koreliacija su programinės įrangos sektoriaus akcijomis, skaičiuojant 90 dienų slankiuoju laikotarpiu, didėjo nuo tada, kai spalio pradžioje kriptovaliuta pasiekė istorines aukštumas virš 126 tūkst. JAV dolerių. Vis dėlto, jo teigimu, pastaruoju metu augo ir koreliacija su „S&P 500“ bei „Nasdaq“ indeksais, todėl pokytis „nėra būdingas vien programinės įrangos sektoriui“.
Nepaisant padidėjusios koreliacijos tiek su programinės įrangos akcijomis, tiek su minėtais indeksais, „didžioji dalis „Bitcoin“ kainos judėjimo vis tiek nėra paaiškinama akcijų rinkos dinamika“, – pridūrė jis.
G. Cipolaro skaičiavimais, statistiškai tik maždaug ketvirtadalis „Bitcoin“ kainos pokyčių gali būti paaiškintas ryšiu su akcijų rinka. Tuo tarpu bent 75 proc. svyravimų lemia veiksniai, esantys už tradicinių akcijų indeksų ribų.
Pasak G. Cipolaro, panašu, kad rinka šiuo metu neįkainoja „Bitcoin“ kaip apsidraudimo priemonės nuo makroekonominių sąlygų. Tai, jo teigimu, paaiškina „nuolatinį nusivylimą dėl to, kad „Bitcoin“ „nesielgia kaip auksas“, nors dažnai vadinamas skaitmeniniu auksu“.
Jis taip pat pabrėžė, kad prekiautojai, panašu, kapitalą skirsto pagal rizikos kreivę, o ne perka „Bitcoin“ remdamiesi „atskiru piniginiu (monetariniu) argumentu“.
Vis dėlto G. Cipolaro tvirtino, kad „Bitcoin“ pasižymi išskirtine rinkos struktūra ir savitais ekonominiais veiksniais. Jis atkreipė dėmesį į tinklo aktyvumą ir įsisavinimo (adopcijos) tendencijas, taip pat reguliacinius bei politikos pokyčius, kurie šį turtą daro kitokį nei tradicinės turto klasės.
„Šis išskirtinumas pagrindžia „Bitcoin“ vaidmenį kaip portfelio diversifikavimo priemonę“, – sakė Gregas Cipolaro.
„Nors šiuo metu tarpturčių (cross-asset) koreliacijos su akcijomis yra padidėjusios, jos vis dar toli gražu nėra lemiamas „Bitcoin“ grąžos veiksnys“, – pridūrė jis.