2025 metais mėsos kainos Europoje smarkiai kilo, nes visame žemyne išlieka pasiūlos trūkumas. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, jautienos ir veršienos kainos Europos Sąjungoje vidutiniškai padidėjo 10%.

Bendrai maisto kainos per metus išaugo 3,3% – šiek tiek sparčiau nei vidutinė infliacija bloke, siekusi 2,5%. Avienos ir ožkienos kainos pakilo 7,2%, paukštienos – 4,4%. Dėl to kelios mėsos kategorijos pateko tarp sparčiausiai brangusių maisto produktų Europoje.

Ekspertai teigia, kad kainų augimą daugiausia lėmė pasiūlos trūkumas ir didelė paklausa.

Tad kurios šalys 2025-aisiais fiksavo didžiausią mėsos kainų šuolį? Ir kodėl kainų augimo mastas Europoje skiriasi?

Europos ūkininkų sąjungų „Copa“ ir „Cogeca“ atstovas spaudai teigė, kad kainų skirtumus tarp Europos šalių lemia keli veiksniai.

Gamybos pajėgumai tarp valstybių narių gerokai skiriasi priklausomai nuo sektoriaus, o paklausa paprastai išlieka gana stabili.

Dėl to kai kuriose šalyse atsiranda didesnis spaudimas patenkinti vidaus paklausą nei kitose.

Gyvūnų ligų poveikis – taip pat ir dėl jų taikomų gyvulių judėjimo apribojimų – skirtingose valstybėse narėse nevienodas.

Airijos mėsos perdirbėjus vienijančios organizacijos „Meat Industry Ireland“ direktorius Dale’as Crammondas sakė, kad mažmeninės jautienos ir avienos kainos daugiausia didėjo dėl gyvulių trūkumo tiek Europoje, tiek pasauliniu mastu.

„Vien Airijoje 2025 metais, palyginti su tuo pačiu 2024-ųjų laikotarpiu, skerdimų apimtis sumažėjo maždaug 200 tūkst. galvijų. Tam yra kelios priežastys… ES lygmens politika neabejotinai prie to prisidėjo“, – „Euronews Business“ sakė Dale’as Crammondas.

Avienos ir ožkienos kainos kyla

Pagal vidutinį metinį pokyčio tempą avienos ir ožkienos kainos ES pakilo 7,2%.

Duomenys apima 25 šalis: nuo 4,2% kritimo Šveicarijoje (tai vienintelė šalis, kurioje fiksuotas mažėjimas) iki 15,2% augimo Kosove.

Daugiau nei 10% kainos didėjo keliose šalyse, įskaitant Lenkiją (13,5%), Portugaliją (13,1%), Airiją (12,7%), Švediją (11,3%) ir Ispaniją (10,1%).

Iš didžiųjų ekonomikų mažiausias augimas fiksuotas Vokietijoje – 2,5%, Italijoje kainos kilo 5%, Prancūzijoje – 7,1%.

Paukštiena brango nuosaikiau

Paukštienos kainos kilo lėčiau nei kitų mėsos rūšių, tačiau vis tiek pateko tarp sparčiausiai brangusių maisto produktų. Daugiau nei 15% jos pabrango Latvijoje (15,8%) ir Estijoje (15,2%).

Tuo metu Šveicarijoje (-1,9%), Suomijoje (-1,8%), Serbijoje (-1%) ir Kipre (-0,2%) paukštienos kainos šiek tiek sumažėjo.

Daugumoje didžiųjų ekonomikų kainų augimas buvo mažesnis nei ES vidurkis (4,4%), o Italijoje sutapo su bloko tempu. Vokietijoje paukštiena pabrango 3,4%, Ispanijoje – 2,7%, Prancūzijoje – 0,6%.

„2025 metais paukštienos kainos daugiausia kilo todėl, kad paklausa išliko labai didelė: vartotojai ir toliau rinkosi vištieną kaip palyginti prieinamesnį baltymų šaltinį, o jautiena ir kiaušiniai išliko brangūs“, – sakė Europos paukštienos perdirbėjų ir prekybos asociacijos „AVEC“ generalinio sekretoriaus pavaduotojas Paul-Henri Lava.

Jis pridūrė, kad tam, kaip greitai galima didinti gamybą, įtakos turi ir vietiniai paukščių gripo protrūkiai, perinimui skirtų kiaušinių pasiūlos ribojimai, skirtingos sąnaudų struktūros bei reguliacinė aplinka.

Skirtumus tarp šalių taip pat gali didinti gyvūnų gerovės reikalavimai ir ūkių plėtros apribojimai.

Jautiena ir veršiena kai kuriose šalyse brango itin smarkiai

Iš 35 Europos šalių keliose fiksuotas ypač ryškus jautienos ir veršienos brangimas. Kainų augimas viršijo 20% trijose valstybėse: Nyderlanduose (23%), Kroatijoje (22,4%) ir Latvijoje (20,8%).

Mažiausias augimas užfiksuotas Šveicarijoje – vos 0,1%.

Net ir šalyse, kuriose didėjimas buvo mažesnis, augimas išliko pastebimas: Prancūzijoje kainos kilo 5,3%, Italijoje – 6,1%, Albanijoje – 6,2%, Norvegijoje – 7,3%.

Kai kuriose šalyse augimas viršijo 15%, įskaitant Čekiją (18,4%), Portugaliją (18,2%), Slovėniją (18,2%), Airiją (17,5%), Lietuvą (16,8%), Daniją (16,5%), Slovakiją (16,4%), Maltą (15,6%), Graikiją (15,5%) ir Austriją (15,4%).

Iš keturių didžiausių ES ekonomikų mažiausi kainų pokyčiai fiksuoti Prancūzijoje ir Italijoje.

Vokietijoje (9,6%) augimas buvo šiek tiek mažesnis nei ES vidurkis, o Ispanijoje – didžiausias iš jų ir siekė 14,4%.

Mažėjantis gyvulių skaičius ir gyvūnų ligos

„Pagrindinis veiksnys – nuolatinis gyvulių skaičiaus mažėjimas daugelyje ES valstybių narių, dėl kurio pasiūla tampa vis labiau ribota“, – teigė „Copa“ ir „Cogeca“ atstovas spaudai.

„Ši tendencija ypač ryški jautienos ir veršienos sektoriuje, kur gamybos ciklai yra ilgi, o bandos atkūrimas užtrunka metus“, – pridūrė jis.

Pasak atstovo, padėtį dar labiau apsunkino ir gyvūnų sveikatos problemos – tokios kaip mėlynojo liežuvio liga ir mazginė odos liga – nes jos mažina vaisingumą ir riboja galvijų judėjimą.

Nors kainos aukštesnės, aukščiausios kokybės jautienos išpjovų paklausa išlieka didelė. Tuo tarpu kitų rūšių mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos ar paukštienos, paklausa dažniau būna jautresnė kainai arba tvarumo klausimams.