Briuselis pristato naują energetikos planą – kas laukia degalų kainų Europoje?
Europos Komisija ketina koordinuoti valstybių narių veiksmus dėl reaktyvinių degalų ir dyzelino tiekimo, siekdama užkirsti kelią galimam šių produktų trūkumui. Tai numatyta plataus masto priemonių pakete, skirtame sušvelninti energetikos krizę, kilusią dėl karo su Iranu ir susijusių sutrikimų, įskaitant Ormūzo sąsiaurio uždarymą.
Trečiadienį pristatytame plane „AccelerateEU“ pateikiama priemonių visuma, skirta išvengti blogiausių krizės padarinių. Plane numatyta koreguoti valstybės pagalbos taisyklių taikymą, spartinti elektrifikacijos, elektros tinklų plėtros ir energetikos mokesčių srities sprendimus, mobilizuoti privačias investicijas bei numatyti daugiau finansavimo ES lygmeniu.
Dokumente daug dėmesio skiriama rekomendacijoms, kurios nėra teisiškai privalomos, tačiau žadama padėti valstybėms narėms pasinaudoti jau galiojančiomis taisyklėmis. Prie plano taip pat pridėtas priedas su papildomomis priemonėmis, kuriomis šalys galėtų mažinti energijos paklausą, pavyzdžiui, rečiau naudoti automobilius ar mažinti energijos vartojimą pastatuose.
Bendra plano kryptis – spartesnis perėjimas nuo iškastinio kuro prie švarios elektros energijos.
„Koordinavimas yra esminis dalykas“, – trečiadienį išplatintame pranešime spaudai rašė Europos Komisija, pabrėždama, kad pirmasis prioritetas bus suderinti veiksmus dėl dujų saugyklų užpildymo, naftos atsargų išleidimo į rinką ir nacionalinių ekstremaliųjų priemonių, kad būtų užtikrintas reaktyvinių degalų ir dyzelino tiekimas.
„Mūsų strategija „AccelerateEU“ Europos piliečiams ir verslui suteiks tiek skubių, tiek struktūrinių pagalbos priemonių. Turime paspartinti perėjimą prie vietinės kilmės, švarių energijos šaltinių. Tai suteiks mums energetinę nepriklausomybę ir saugumą, o taip pat leis geriau atlaikyti geopolitines audras“, – pareiškime teigė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Plane nenumatyta esminių ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pokyčių – išsami peržiūra planuojama liepą. Vis dėlto dokumente nurodoma, kad Europos Komisija padės toms valstybėms narėms, kurios norėtų apsvarstyti galimybę naudoti ES taršos leidimų prekybos sistemos pajamas tikslinėms priemonėms. Jos turėtų padėti mobilizuoti ir spartinti investicijas į elektrifikaciją, pramonės dekarbonizaciją, žiedinės ekonomikos sprendimus bei priemones, galinčias prisidėti prie elektros kainų mažinimo.
Tuo metu už energetiką atsakingi pareigūnai pripažįsta, kad karo su Iranu sukelta naftos krizė gali lemti užsitęsusius sukrėtimus. ES sprendimai atspindi nerimą, kad JAV vadovaujamas karas išprovokavo gilią pasaulinę energetikos krizę.
Europos Sąjunga importuoja beveik visą iškastinį kurą, todėl išlieka itin pažeidžiama geopolitinių konfliktų. Atsižvelgiant į tai, ES institucijos ieško būdų, kaip vienu metu spręsti trumpalaikio tiekimo užtikrinimo klausimus ir spartinti ilgalaikę transformaciją, mažinančią priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių.
Taip pat skelbiama, kad dalis numatomų lėšų bus skirta atkurti žalai, kurią sukėlė mėnesius trukęs Rusijos apšaudymas, yra sakęs ES energetikos vadovas Dan Jørgensen.
