Normalus gyvenimas Lietuvoje brangsta, ar dar telpate į šią ribą?
Kai kalbame apie normalų gyvenimą Lietuvoje, dažniausiai turime omenyje ne prabangą, o gana paprastą dalyką: žmogus gali be nuolatinės įtampos apmokėti būstą, maistą, transportą, sveikatos išlaidas, kartais išeiti pailsėti ir dar turėti bent mažą rezervą nenumatytiems atvejams.
Bėda ta, kad vieno universalaus skaičiaus čia nėra. Normalus gyvenimas Vilniuje, kai būstą tenka nuomotis vienam, ir normalus gyvenimas mažesniame mieste, kai paskolos ar nuomos našta mažesnė, yra du skirtingi biudžetai.
Ką rodo oficialūs slenksčiai?
Pats žemiausias atskaitos taškas šiandien yra minimalių vartojimo poreikių dydis. 2026 metais jis siekia 468 eurus per mėnesį vienam asmeniui. Tačiau tai nėra normalaus gyvenimo suma. Tai veikiau riba, nuo kurios valstybė vertina minimalų išgyvenimo lygį.
Ir tai matyti iš kitų rodiklių. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui buvo 510 eurų per mėnesį, o keturių asmenų šeimai – 1 071 euras. Tais pačiais metais agentūra aiškiai konstatavo, kad vien minimalus atlyginimas nuo skurdo rizikos neapsaugojo.
Tai svarbi detalė. Jei minimalūs poreikiai vertinami 468 eurais, o skurdo rizikos riba vienišam žmogui siekė 510 eurų, vadinasi, normalus gyvenimas akivaizdžiai prasideda aukščiau.
Kiek uždirbama ir kur slepiasi skirtumas?
2025 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis atlyginimas į rankas Lietuvoje siekė 1540,9 euro. Sostinės regione jis buvo 1680,5 euro, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1432 eurai.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip gana saugus atstumas nuo skurdo ribos. Tačiau vidurkiai dažnai užmaskuoja tikrąją kasdienybę, nes jie nepasako, kiek žmogui kainuoja būstas ir kiek lieka po fiksuotų mėnesio išlaidų.
Būtent čia prasideda tikroji įtampa. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad 2022 metais būsto išlaikymas vidutiniškai sudarė 8,7 proc. disponuojamųjų pajamų, tačiau vieno asmens namų ūkiuose ši dalis jau siekė 12,7 proc., o žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančiuose namų ūkiuose – net 23 proc.
Kitaip tariant, tas pats atlyginimas skirtingiems žmonėms reiškia visiškai kitą gyvenimo kokybę. Ypač tada, kai vienas žmogus turi nuomą, komunalinius, transportą ir maistą dengti vienas, o kitas būsto išlaidas dalijasi su partneriu ar gyvena nuosavame būste.
Tai koks tas skaičius?
Jei remtumės vien oficialiais slenksčiais, būtų lengva pasakyti, kad užtenka 468 ar 510 eurų. Bet tai nebūtų sąžiningas atsakymas. Tokios sumos labiau žymi ribą, žemiau kurios prasideda nepriteklius, o ne gyvenimą be nuolatinio skaičiavimo.
Remiantis oficialiais pajamų, skurdo ir būsto naštos duomenimis, normalus gyvenimas vienam žmogui Lietuvoje šiandien greičiausiai prasideda ne ties minimaliu poreikių dydžiu, o gerokai aukščiau. Redakciškai vertinant, realesnė riba dažniausiai būtų bent apie 1000–1300 eurų per mėnesį, jei būsto našta nėra didelė, ir dar aukštesnė, jei žmogus vienas nuomojasi būstą didmiestyje.
Tai paaiškina, kodėl daugelis žmonių, net uždirbdami daugiau nei oficialūs minimalūs slenksčiai, vis tiek nejaučia finansinio saugumo. Eurostato duomenimis, 2024 metais 25,8 proc. Lietuvos gyventojų gyveno skurdo rizikoje arba socialinėje atskirtyje. Tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
Todėl klausimas ar tu telpi į šį skaičių iš tiesų yra ne apie vieną skaičių. Jis yra apie tai, ar po visų būtinųjų išlaidų tau dar lieka vietos ne tik išgyventi, bet ir gyventi.
