Europos dalyvavimas Jungtinių Valstijų ir Izraelio karinėse operacijose prieš Iraną yra „visiškai įmanomas“, pareiškė buvęs CŽV direktorius ir JAV generolas Deividas Petraeusas.
Antradienį duodamas interviu rytinei laidai „Europe Today“, Petraeusas teigė, kad Europos šalių įsitraukimas, ypač gynybiniu pajėgumu, „nuo pat pradžių būtų buvęs išmintingas žingsnis“, nors pabrėžė, kad iš pradžių nebuvo daroma prielaida, jog europiečiai prisijungs prie operacijos.
Kalbėdamas apie galimą aktyvesnį Europos valstybių dalyvavimą, jis pripažino, kad tokia galimybė analizuojama.
„Kiek žinau, tai buvo aptarinėjama“, – sakė jis, turėdamas omenyje Europos šalių prisijungimą prie labiau puolamojo pobūdžio veiksmų. – „Negalėčiau prognozuoti, kuo viskas baigsis, tačiau pats faktas, kad tai svarstoma, rodo, jog tai tikrai yra galimybė.“
JAV generolas pabrėžė, jog Europos valstybės galėtų atlikti svarbų vaidmenį stiprinant oro ir raketinės gynybos sistemas, ypač dabar, kai Irano atsakomieji smūgiai plečiasi už Izraelio ir JAV bazės Artimuosiuose Rytuose ribų.
Taip pat skaitykite:
„Iranas neapsiribos vien JAV bazėmis ir Izraeliu“, – teigė jis, atkreipdamas dėmesį į smūgius civiliams objektams, oro uostams ir uostams kaimyninėse Persijos įlankos šalyse ir net Jungtinės Karalystės bazėms Kipre.
„Jokių karių ant žemės“
Nors nuogąstaujama, kad konfliktas gali peraugti į ilgalaikį karą, Petraeusas atmetė JAV sausumos pajėgų dislokavimo Irane galimybę.
„Manau, prezidentas ir gynybos sekretorius Peteʼas Hegsethas labai aiškiai pasakė, kad mes nesiųsime karių ant žemės“, – kalbėjo jis ir pridūrė, jog Irano gebėjimas kontratakuoti ilgainiui mažės, kai bus sunaikintos raketų atsargos, paleidimo įrenginiai ir bepiločių orlaivių pajėgumai.
Vis dėlto jis perspėjo, kad papildomos JAV karių žūtys išlieka reali grėsmė – taip pat ir tų šalių, kuriose dislokuotos bazės, bei sąjungininkų pajėgoms.
Petraeusas taip pat užsiminė apie galimą, nors ir neaiškią, politinę raidą Irano viduje. Paklaustas, ar mato scenarijų, panašų į Venesuelą, kur Jungtinės Valstijos nuvertė Nicolasą Maduro, tačiau paliko jo aparatą veikti, jis neatmetė tokios galimybės.
Taip pat skaitykite:
„Manau, tai įmanoma, tai įsivaizduojamas scenarijus“, – sakė jis.
Remdamasis analitikų vertinimais, Petraeusas pažymėjo, kad laikui bėgant Irano valdantysis elitas galėjo pasikeisti: jame mažiau griežtų ideologų ir daugiau oportunistinių figūrų, kurios prisitaiko prie aplinkybių.
„Neatmetama galimybė, kad gali atsirasti žmogus, kuris pasakytų: visa ši branduolinė programa ir ginkluojami įgaliotiniai mums atnešė tik pražūtį“, – pažymėjo Petraeusas, apibūdindamas potencialų scenarijų, kuriame pragmatiškesnė vadovybė iš naujo įvertintų Teherano regioninį vaidmenį.
Jis pabrėžė, kad toks posūkis „tikrai nėra neįmanomas“, tačiau šiuo metu ir toli gražu ne užtikrintas.
Po to, kai šeštadienį Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei žuvo Izraelio smūgio metu, šalyje jau suveikė iš anksto parengti įpėdinystės protokolai, skirti paskirti jo įpėdinį.
Islamo Respublikos konstitucija nustato griežtai centralizuotą valdymo sistemą, kurioje galimos valdžios vakuumo situacijos numatytos ir turėtų būti greitai suvaldytos.
