Šiuo metu pasaulyje vis dažniau svarstoma, ar didžiųjų valstybių – pirmiausia JAV ir Kinijos – susitarimas galėtų ne tik sumažinti globalias įtampas, bet ir iš esmės pakeisti karo Ukrainoje eigą. Buvęs Ukrainos ambasadorius JAV Valerijus Čalys siūlo vieną iš galimų diplomatinių schemų, kuri, jo manymu, teoriškai galėtų akimirksniu sustabdyti karo veiksmus Ukrainoje.

Pasak buvusio ambasadoriaus, Jungtinės Valstijos šiuo metu teoriškai turi galimybę užbaigti iš karto du konfliktus – Ukrainoje ir Irane. Esminis raktas į tokį sureguliavimą, jo nuomone, galėtų būti slaptas susitarimas tarp Vašingtono ir Pekino.

Diplomatas teigia galimą schemą įsivaizduojantis taip: JAV suteiktų Kinijai garantijas, jog Vašingtonas nesieks toliau eskaluoti situacijos Irane mainais į tai, kad Pekinas smarkiai paspaustų Kremlių. Kinijos spaudimas turėtų priversti Maskvą pasinaudoti galimybe sustabdyti karo veiksmus ir įšaldyti fronto liniją Ukrainoje.

Čalio teigimu, Kremlius šiandien atrodo „labai silpnas ir bejėgis“ Irano – savo sąjungininko – atakų fone ir yra priverstas rinktis iš blogų alternatyvų. Tokia schema, anot diplomato, jam galėtų tapti realia išeitimi ir kartu – proga išvengti dar didesnės strateginės nesėkmės.

Buvęs ambasadorius mano, kad Europos Sąjunga, susidūrusi su tokia JAV ir Kinijos iniciatyva, faktiškai būtų priversta ją priimti ir paremti. Tuomet Briuselis, tikėtina, imtųsi aktyvių derybų su Izraeliu. Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas, Kataras ir kitos regiono valstybės, įskaitant Saudo Arabiją, pasak Čalio, taip pat vargu ar tam priešintųsi – kai kurios šalys netgi nuoširdžiai džiaugtųsi. Turkijai, Azerbaidžanui ir visam Vidurinės Azijos regionui dar viena didžiulė pabėgėlių banga taip pat būtų itin nepageidautina.

Tokio scenarijaus atveju Ukraina, anot Čalio, galėtų pasiekti paliaubų. Geopolitiškai tai atrodytų patrauklu: visos didžiosios valstybės „išsaugotų veidą“, karai būtų sustabdyti, o įtampa sumažėtų. Buvęs ambasadorius neatmeta ir politinio efekto JAV vidaus politikoje – tokia „dviguba taikos pergalė“ būtų palanki Donaldui Trumpui, kuris galėtų deklaruoti iš karto sustabdęs du karus, grėsusius peraugti į regioninius konfliktus.

Vis dėlto Čalys pripažįsta nesantis tikras, ar didžiosios valstybės šiandien apskritai tebesvarsto pasaulinę politiką tokiomis „klasikinės geopolitikos“ kategorijomis. Jo žodžiais, „Pandoros skrynia jau, deja, atidaryta“, todėl net ir teoriškai patrauklūs planai nebegarantuoja stabilios ir ilgalaikės taikos.

Kas žinoma apie Trumpo „terminus“ dėl karo Ukrainoje?

Anksčiau buvo pasirodę pranešimų, esą Donaldo Trumpo komanda siekia nustatyti konkretų terminą taikos susitarimui dėl Ukrainos. Remiantis šiais pranešimais, Baltieji rūmai neva norėtų pasiekti susitarimą iki liepos 4-osios – Jungtinių Valstijų nepriklausomybės 250-mečio minėjimo datos.

Kita vertus, JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris yra pareiškęs, kad Vašingtonas nėra įvardijęs jokių galutinių datų, iki kada turėtų baigtis Rusijos karas prieš Ukrainą. Pasak jo, kalbos apie „diedlainus“ neatspindi oficialios JAV pozicijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pabrėžė, jog Trumpo komanda Ukrainai nėra pateikusi jokių ultimatumų – nei dėl karinės paramos stabdymo, nei dėl skuboto karo užbaigimo bet kokiomis sąlygomis. Anot prezidento, Kyjivas ir toliau vadovaujasi principu, kad bet koks taikos scenarijus negali prieštarauti Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.