Vakarų šalių gyventojai vis dažniau mano, kad pasaulis artėja prie naujo didelio karo, tačiau kartu nelinkę prisiimti papildomos finansinės naštos jo prevencijai. Toliau pateikiama pagrindinių apklausos išvadų apžvalga lietuvių kalba.

Vakarų valstybių gyventojai vis dažniau laiko pasaulinio karo scenarijų realiu artimiausiais penkeriais metais, tačiau nėra pasirengę stiprinti gynybos didinant mokesčius ar mažinant socialines išlaidas.

Remiantis 2026 m. vasario 6–9 d. atlikta apklausa, kurioje dalyvavo po daugiau kaip 2000 rinkėjų kiekvienoje iš penkių šalių – JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Kanadoje, – dalis žmonių, manančių, kad Trečiasis pasaulinis karas iki 2031 metų yra „tikėtinas“ arba „labai tikėtinas“, gerokai išaugo, palyginti su 2025 m. kovo mėnesio duomenimis.

Nors Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Kanadoje dauguma apklaustųjų iš esmės pritaria didesnėms išlaidoms gynybai, ši parama smarkiai sumažėja, kai kalbama apie konkrečius finansavimo šaltinius – didesnius mokesčius, augantį valstybės įsiskolinimą ar kitų viešųjų programų mažinimą.

Apklausų bendrovės „Public First“ tyrimų vadovas Sebas Rydas pažymi, kad augantis nerimas dėl saugumo nesuteikia vyriausybėms „tuščio čekio“ didinti karines išlaidas. Pasak jo, rinkėjai vis mažiau linkę daryti kompromisus, kurie būtini realiam gynybos stiprinimui.

Visuomenės nuotaikas stipriai veikia jau ketverius metus trunkantis plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą – daug apklaustųjų tai laiko svarbia priežastimi, didinančia pasaulinio konflikto riziką.

Amerikiečiai dažniau nei kitų šalių gyventojai mano, kad per artimiausius penkerius metus jų valstybė gali būti įtraukta į karą.

Rusija įvardijama kaip pagrindinė grėsmė taikai Europoje. Tuo pat metu Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje apklaustieji antra pagal grėsmės lygį dažniausiai mini Jungtines Valstijas, kurios šiuo požiūriu lenkia Kiniją. Kanadoje didelė dalis žmonių didžiausiu saugumo iššūkiu laiko Donaldo Trumpo administraciją.

Ypač didelį susirūpinimą kelia branduolinio ginklo panaudojimo rizika – bent kas trečias apklaustasis NATO šalyse neatmeta tokios galimybės. Pagrindine grėsme saugumui europiečiai laiko Rusiją, tačiau Jungtinės Valstijos ir Kinija taip pat vertinamos kaip reikšmingi nestabilumo šaltiniai.

Anksčiau įvairūs gynybos, žvalgybos ir karinių reikalų ekspertai yra perspėję, kad Vakarų pasaulis stovi ant plataus masto konflikto slenksčio ir yra pavojingai tam nepasirengęs.