Per didelis dirbtinio intelekto (DI) įrankių naudojimas ir nuolatinė jų priežiūra darbo vietoje gali sukelti vadinamąjį „DI smegenų perkaitimą“, teigia „Boston Consulting Group“ ir Kalifornijos universiteto tyrėjai.
Darbuotojai, naudojantys DI sprendimus, praneša, kad ši technologija „intensyvina, o ne supaprastina darbą“, – rašė tyrėjai.
Beveik 1 500 visą darbo dieną dirbančių JAV darbuotojų apklausa parodė, kad 14 proc. respondentų patyrė „psichinį nuovargį, kylantį dėl pernelyg intensyvaus DI įrankių naudojimo, sąveikos su jais ir (arba) jų priežiūros, viršijančios žmogaus kognityvines galimybes“. Šią būseną mokslininkai pavadino „DI smegenų perkaitimu“.
Respondentai šią patirtį apibūdino kaip „psichines pagirias“: atsirandantį „rūką“ ar „zvimbiantį“ pojūtį galvoje, nesugebėjimą aiškiai mąstyti, taip pat galvos skausmus, lėtesnį sprendimų priėmimą ir sunkumus susikaupti.
DI įmonės savo produktus dažnai pristato kaip produktyvumo didinimo priemonę, leidžiančią darbuotojams dalį užduočių perduoti technologijai. Šią žinutę perėmė ir kai kurios organizacijos – jose DI naudojimas net pradėtas vertinti kaip vienas iš darbuotojų veiklos rodiklių.
Taip pat skaitykite:
Kriptovaliutų biržos „Coinbase“ vadovas Brianas Armstrongas yra teigęs, kad atleido inžinierius, nenorėjusius naudotis DI, taip pat pernai metų pabaigoje iškėlė tikslą, jog DI sugeneruotų pusę platformos kodo.
„Įmonėms vis dažniau diegiant kelių agentų sistemas, darbuotojai priversti nuolat perjunginėti vis daugiau įrankių“, – rašė tyrėjai.
„Priešingai nei žadėta, kad atsiras daugiau laiko prasmingam darbui, žongliravimas užduotimis ir daugiafunkcis darbas gali tapti pagrindiniu darbo su DI bruožu“, – pridūrė jie.
DI sukelia „reikšmingas sąnaudas“, tačiau gali mažinti perdegimą
Tyrėjų teigimu, DI sukeltas psichinis krūvis „atsieina brangiai“ – didėja darbuotojų klaidų skaičius, sprendimų nuovargis ir noras palikti darbą.
Apklausos dalyviai, nurodę patyrę „DI smegenų perkaitimą“, patyrė 33 proc. didesnį sprendimų nuovargį nei tie, kurie tokios būsenos nejautė.
Taip pat skaitykite:
Tyrėjai pažymi, kad didelėms įmonėms tai gali kainuoti milijonus dolerių per metus. Be to, „DI smegenų perkaitimą“ patiriantys darbuotojai maždaug 40 proc. dažniau teigė aktyviai svarstantys palikti darbą.
Taip pat nustatyta, kad šią būseną patyrę respondentai patys įsivertino padarę beveik 40 proc. daugiau reikšmingų klaidų. Reikšminga klaida apibrėžta kaip turinti „rimtų pasekmių, pavyzdžiui, galinti paveikti saugą, rezultatus ar svarbius sprendimus“.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia ir kitą pusę: DI naudojimas, kai juo pakeičiamos pasikartojančios ir rutininės užduotys, gali mažinti perdegimą – lėtinį darbo stresą, lemiantį neigiamas emocijas dėl darbo ir mažėjantį efektyvumą.
Respondentai, kurie DI naudojo tam, kad sutrumpintų laiką, skiriamą rutininėms ir pasikartojančioms užduotims, nurodė, kad jų perdegimo lygis buvo 15 proc. mažesnis nei tų, kurie DI tokiu būdu nenaudojo.
Tyrėjai rekomenduoja įmonių vadovams, siekiantiems sumažinti „DI smegenų perkaitimo“ riziką, aiškiai apibrėžti DI paskirtį organizacijoje ir paaiškinti, kaip, pasitelkus šį įrankį, keisis darbo krūvis.
Taip pat siūloma laikytis „išmatuojamų rezultatų“ principo, nes DI naudojimo kiekio skatinimas, anot tyrėjų, gali lemti švaistymą, prastesnės kokybės darbą ir nereikalingą psichinę įtampą.
